Dėl naujojo Darbo kodekso bus balsuojama jau rytoj, birželio 6 dieną. Prieš priėmimą šaukiamas skubus SRDK posėdis.
Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga kreipiasi į Socialinių reikalų ir darbo komitetą dėl naujo Darbo kodekso 25, 168 straipsnių ir streikų reglamentavimo.
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Dėl naujo DK 25, 168 straipsnių ir streikų reglamentavimo
1.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Laisvė pasirinkti darbą ir verslą reiškia, kad kiekvienas žmogus turi konstitucinę teisę pats spręsti, kokią veiklą jam pasirinkti. Ši nuostata remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija. Teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą yra viena iš būtinų sąlygų žmogaus, asmenybės gyvybiniams poreikiams tenkinti, deramai padėčiai visuomenėje užimti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimai).
LR DK 25 straipsnio 5 dalyje numatytas įsipareigojimas „vengti interesų konflikto“ gali būti traktuojamas kaip žmogaus teisės dirbti keliose galimai konkuruojančiose darbo vietose ribojimas. Palikus šiuo metu galiojančią formuluotę gali būti ribojama laisvė pasirinkti darbą, kilti konfliktinės situacijos, kurias reikės spręsti teismuose.
2.Darbuotojų atstovų darbuotojų atstovų teisė į apsaugą įmonėje ir jiems palankių sąlygų sudarymą yra viena iš pagrindinių darbuotojų organizacijų nepriklausomumo ir efektyvumo garantija. Tai yra įtvirtinta Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 135. Europos socialinėje chartijoje, bei dar galiojančiame LR Darbo kodekse.
Darbuotojai dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat, kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.
Nustatyta garantija turi teisę pasinaudoti darbuotojai, kurie norminių teisės aktų ir įregistruotų profesinės sąjungos įstatų (statuto) nustatyta tvarka yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus, be to, apsauga darbuotojui galioja kai toks organas veikia įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje jis dirba.
Nuo 2017 liepos 1d. įsigaliojančiame Darbo kodekse nemotyvuotai mažinama darbuotojų atstovų apsauga, paliekant ją tik vienam profesinės sąjungos pirmininkui. Atkreipiu dėmesį, jog neretai profesinės sąjungos pirmininkas yra žmogus, kuris nedirba toje įmonėje, kurioje veikia profesinė sąjunga. Turėsime situacijas kai nei darbuotojų atstovas įmonėje neturės deramos apsaugos.
Įregistruota pataisa, jog garantijos būtų taikomos ribotam skaičiui darbuotojų atstovų iš dalies sprendžia šias problemas. Siūlome, kad šie ribojimai pardėtų veikti tik naujos kadencijos išrinktiems darbuotojų atstovams. T.y. organizacijos turi pasiruošti ir pertvarkyti savo atstovybes, kad atitiktų įstatymo reikalavimus.
3. Šiai dienai tarptautiniu mastu yra pripažįstama, kad teisės streikuoti yra teisėta priemonė darbuotojų ir jų organizacijų ekonominiams ir socialiniams interesams ginti. Ši teisė pripažįstama visose demokratiškose valstybėse.
Tarptautiniu mastu streiko institutą reglamentuoja šie teisės aktai – Tarptautinės darbo organizacijos 87 konvencija Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, ir Konvencija Nr. 98 Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo ir Europos socialinė chartija. Teisė streikuoti yra įtvirtinta ir LR konstitucijose.Įsigaliojančiame Darbo kodekse yra įtvirtinti šie neadekvatūs streikų ribojimai:
Streikuoti galima tik siekiant sudaryti kolektyvinę sutartį (DK 135str.).
TDO Asociacijų laisvės komitetas ne kartą pripažino, kad teisė į streiką yra fundamentali darbuotojų ir jų organizacijų teisė. Byloje dėl streikų reglamentavimo Rusijoje Asociacijų laisvės komitetas konstatavo:
Teisė į streiką negali būti ribojama tik kolektyviniais ginčais strictu sensu. Turi būti leidžiami bet kokio pobūdžio streikai, susiję su svarbiais didelės darbuotojų grupės interesais (pavyzdžiui, dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, solidarumo streikai, streikai dėl valstybės ekonominės ir socialinės politikos ir kita).
b) Nėra jokių ribojimų darbdaviui streiko metu. Įteisintas lokautas. Lokautas galimas nuo 7 streiko dienos, kas praktiškai visuose įmonėse padaro streiką beprasmį ir formaliai reiškia visišką streikų draudimą Lietuvoje.
Nesant adekvačios streiko galimybės kolektyvinės derybos tampa visiškai priklausomos nuo darbdavio ir todėl neefektyvios. Tokie neadekvatūs ribojimai prieštarauja ir viešai deklaruojamiems naujojo DK siekiams skatinti kolektyvines derybas.
Tokios DK normos, reglamentuojančios streiko skelbimą, prieštaraus tarptautinės teisės normoms ir todėl privalės būti pakeistos. Lietuva pagal tarptautinių organizacijų sprendimus jau turėjo keisti įstatyminį streikų reglamentavimą.
Primename, jog Lietuvos Trišalė taryba šiais klausimais sprendimo nepriėmė. Šalys fiksavo skirtingas pozicijas ir Seimas turi apsispręsti, kurią poziciją palaikyti.
Pagarbiai,
Raimondas Tamošauskas
Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga
Lietuvos Trišalės tarybos narys