Gegužės 17 d. (trečiadienį) Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje toliau buvo svarstomi su Darbo kodeksu susiję įstatymų projektai.

Sprendžiant klausimą dėl laikinojo įdarbinimo agentūrų Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga išsakė ir profesinių sąjungų poziciją.

 

Bendram problemos supratimui pateikiame informaciją apie laikinojo įdarbinimo (darbuotojų nuomos) sistemą Austrijoje ir licencijavimą ES šalyse.

Priedai :

1. Darbo nuoma Austrijoje.

2. Apžvalga licencijavimas (ENG).


Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė kreipėsi į Komiteto narius, ragindama nepalikti laikinojo įdarbinimo įmonėse dirbančių darbuotojų „pilkojoje” darbo rinkos zonoje, nes valstybė vienodai turi pasirūpinti visais, ypač silpnesniais. Tokiose įmonėse daugiausiai labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys, moterys, kurioms mažai liko iki pensijos arba turinčios mažų vaikų ir neturinčios ką rinktis ir dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių neįgijusios pakankamos kvalifikacijos.

Taip pat, LMP pirmininkė atkreipė Komiteto narių dėmesį į spręstinas problemas :

Neteisingas apmokėjimas (valstybė praranda mokesčius, žmogus -pajamas)

1. Darbo užmokestis dažniausiai nustatomas minimalus, nors dirbama įvairiose įmonėse įvairios kvalifikacijos darbus. Neužtikrinama, kad būtų mokama vienodas atlyginimas kaip pastoviai toje darbo vietoje dirbančio darbuotojo (dažnai dirba ir kvalifikuotą darbą prie įrengimų). Kolektyvinės sutarties garantijos netaikomos, nors yra atvejų, kai dirba apie 5 metus toje pačioje įmonėje. VDI tokios kontrolės neatlieka. Informacija apie darbo užmokesti neteikiama  darbuotojų atstovams. Informavimas ir konsultavimas nei laikinojo darbo naudotojo nei laikinojo įdarbinimo  įmonėse praktiškai  nevyksta.

2. Darbo grafikų skelbimo ir keitimo  tvarka. Telefonu  ar SMS žinute pranešama apie grafiko pasikeitimą pvz. poilsio dieną ir už tai neapmokama dvigubai.

3. Nors darbo sutartyse dažnai numatytas darbas nepilną darbo laiką, tačiau tokiam darbui įveda suminę darbo laiko apskaitą ir išvengia mokėjimo už viršvalandinį darbą. Tokiu būdu praktiškai įteisina nulio valandų sutartis. Draudimas taikyti suminę darbo laiko apskaitą dirbant nepilną darbo laiką yra būtinas.  DK 119 str. 1 d. sprendžia viršvalandžių apmokėjimo klausimą tik esant normaliam darbo laiko režimui, todėl SADM paaiškinimas gegužės 12 d. yra atmestinas. Valstybė negali pati sudaryti sąlygų nemokėti už viršvalandžius ir leisti mažinti žmonių pajamas.

4. Piktnaudžiaujama ir darbo užmokesčio nemokėjimu tarp siuntimų (5 dienas gali būti nemokamas darbo užmokestis), todėl reikia apriboti tokių nemokėjimų dažnumą. Siūlome iki 3 mėn.(DK 76 str.)

5. Nors ir veikiantis darbo kodeksas numato, kad už reguliarius sveikatos patikrinimus apmoka darbdavys, darbuotojai verčiami apsimokėti tai iš savo lėšų.

6.Problema yra darbų sauga, nelaimingų atsitikimų apskaita tokiose įmonėse.

 LMP inf.