Renkantis darbovietę, svarbus ne tik žadamas atlyginimas, darbo pobūdis, tačiau ir vadovo tipas bei asmenybė. Juk pritariate, taip?
Yra keli vadovų tipai, tačiau dažniausiai ir labiausiai bijome – vadovo rėksnio. Nors ir yra keli geri pavyzdžiai, kad vadovas rėksnys kartais įmonei atneša sėkmę, vis tik akademiniai tyrimai rodo, kad šaukiantys, darbuotojus žeminantys, nepagarbiai besielgiantys vadovai kenkia verslui.
Steve’as Jobsas, legendinis “Apple” vedlys. Toks pirmas pavyzdys iškyla, bandant prisiminti vadovą, pagarsėjusį nepagarba darbuotojams, jų žeminimu ir keikimu. Žinoma, šis vadovas dar garsesnis dėl “Apple” ir jos gaminių sėkmės. Deja, dabar nesužinosime, kokia ji būtų, jei S.Jobsas būtų malonesnis savo komandai.
Tačiau ne vienos kompanijos patirtis ir akademiniai tyrimai parodė, kad šaukiantys, darbuotojus žeminantys, nepagarbiai besielgiantys vadovai kenkia verslui.“Jei vadovas leidžia sau prastai elgtis su komandos nariais, silpnėja jų įsitraukimas į darbą, dažnėja darbuotojų kaita, mažėja darbo užmokesčio fondo stabilumas” , – vardina Laura Duksaitė-Iškauskienė, vadovų bei specialistų paieškos bendrovės “Master Class” vadovė.
Be to, dažnai pabrėžiama, kad nepagarbus vadovų elgesys tampa užkrečiamas ir kitose grandyse bei atima iš verslo daugybę galimybių, nes komanda tiesiog vengia atvirai bendrauti su vadovu.
Taip unikalios idėjos lieka neišgirstos, problemos slepiamos, grėsmės ignoruojamos.
Anot pašnekovės, nepagarbų elgesį dažnai suprantame, kaip balso kėlimą ir pan., bet tai apima ir manipuliavimą darbuotoju, kritikavimą viešai, menkinimą: “Tai ta pati patyčių kultūra”.“
Tiesa, situacija gerėja. Tai susiję ir su užsienio kompanijų įsitvirtinimu Lietuvoje bei jų atnešama verslo kultūra. Bet to, jauni žmonės kelia aukštus reikalavimus vadovams ir neleidžia jiems elgtis nepagarbiai. Taip pat jaunesnės kartos vadovams pagarba darbuotojams tampa labai svarbi”, – pasakoja L. Duksaitė-Iškauskienė ir papildo, kad pagerėjęs vadovo elgesys darbuotojų kaitą gali sumažinti net trečdaliu.Jos žodžiais, situacija
Vilniuje ir kituose šalies regionuose skiriasi: sostinėje darbuotojai turi daugiau laisvės keisti darbą, jei netenkina vadovo elgesys. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūksta ir provincijoje, o tai skatina vadovus dar labiau pasitempti ir ten.
“Rinka labai greitai sužino apie blogą vadovų elgesį ir tuomet sunku prisitraukti darbuotojų”, – pabrėžia “Master Class” vadovė.
Toks grįžtamasis ryšys iš rinkos, kolegų, akcininkų gali padėti pasikeisti vadovams ir padidinti verslo grąžą.
Deja, anot pašnekovės, ir Lietuvoje yra tokių įmonių, kur akcininkai ignoruoja blogą vadovų elgesį su darbuotojais, jei bendrovės rezultatai yra geri.
“Nepagarbus elgesys niekaip nesusijęs su vadovo “kietumu”. Pasitikėjimas darbuotojais, tikslų ir įgaliojimų aiškumas yra žymiai efektyvesnis”, – pabrėžia L. Duksaitė-Iškauskienė.
Ji prognozuoja, kad pagarbiu elgesiu nepasižymintys vadovai turės vis mažiau galimybių rasti darbą. Atsisakydama rėksnių vadovų, rinka gali juos stipriai motyvuoti keistis.Pabaigai, dėl visa ko, galima pasitikrinti, ar kur nors šalia nešūkauja “generalinis teroristas”.
Keletas tokio vadovo požymių:
- Toks vadovas mėgsta klijuoti etiketes su juo nesutinkantiems: “nekompetentingas”, “bailys”, “niurzgalius” ir pan.;
- Niekas “neranda” klaidų jo svarstymuose;
- Tokio vadovo komandoje mažai nesutarimų ir diskusijų;
- Nors vadovas ir demonstruoja gerus rezultatus, žmonėms nepatinka su juo dirbti;
- Toks vadovas visada galvoja, kad jis yra gudriausias visose srityse;
- Tiesioginiai pavaldiniai tokiam vadovui retai praneša prastas naujienas;
- Tokie vadovai nustemba, kai reikalai pakrypsta bloga linkme;
- Jie kaltina kitus, kai verslo būklė suprastėja;
- Jie retai pripažįsta klaidas ir atsiprašo;
- Jie yra profesionalūs kitų darbuotojų klaidų medžiotojai.
Šaltinis: chiefexecutive.net