„Ne tik tai, kas parašyta, bet ir tai, kas „pasakyta“ tarp eilučių!“ – taip kviečiama į mokamus seminarus apie naująjį Darbo kodeksą (DK). Šia veikla užsiima beveik visi jį kūrusios teisininkų grupės nariai. Tačiau, mūsų nuomone, šios grupės nariai mokestį už socialinio modelio kūrimo darbus seniai jau gavo. Ar tai tik ne rengėjų pasipinigavimas antrą kartą už tą patį? Galų gale, socialinio modelio projekte buvo numatytas jo viešinimas, tačiau, kaip nebūtų keista, dėl viešinimo stygiaus (ar visai nebuvimo), konsultacijos dabar reikalingos kaip lietus per sausrą. Ne gana to, tai vyksta, kai kadenciją baigiančio Seimo priimtas prieštaringai vertinamas dokumentas, pasikeitus politinei valdžiai, gali patirti esminių korekcijų arba būti atidėtas jo įsigaliojimas. 

Dalinamės Lietuvos žinių publikacija, apie konsultacijų įvairovę, jų kainas, bei socialinio modelio rengėjų komentarus.

Pradėkime nuo to, kad sociologinės apklausos byloja, kad tarp gyventojų naujasis DK palaikymo neturi.

Pavyzdžiui, bendrovės „Vilmorus“ šių liepą atlikta apklausa rodo, kad palankiai arba greičiau palankiai Seimo priimtą DK vertina 4 proc., nepalankiai – 65 proc. apklaustųjų. 31 proc. respondentų dėl DK nuomonės neturėjo.

Nepaisant to, seminarų apie taip įnirtingai peršamą naująjį DK poreikis suprantamas, mat darbuotojai jau kurį laiką varsto buhalterijų duris ir pateikia įvairiausių klausimų. Aiškių atsakymų į daugybę jų iki šiol nėra.

Naujojo DK komentarai iš profesionalų lūpų turi savo kainą.

Tarkime, DK kūrėjo profesoriaus Tomo Davulio ir jo komandos keturių akademinių valandų mokymai atsieina apie 85 eurus, o dviejų profesinės bendrijos „iLaw“ advokatų – Tomo Bagdanskio ir Viliaus Mačiulaičio, prisidėjusių prie DK kūrimo ar vertinimo, – 97 eurai. DK rengusios darbo grupės narys advokatas Justinas Usonis savo paskaitas įkainojo 40–55 eurais.

Kol organizuojami seminarai, paties DK ateitį vis dar gaubia nežinia, ypač turint galvoje besikeičiančias politines aplinkybes. Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vedlys Ramūnas Karbauskis išsyk po rinkimų apie šį įstatymą prabilo kaip apie klaidą, kuri esą nenaudinga nei darbdaviams, nei darbuotojams.

Nebėra laisvų vietų

Kai priimamas naujas teisės aktas, mokymai, seminarai, konsultacijos – įprasta praktika.

Su „Lietuvos žiniomis“ bendravę mokslininkai pasakojo, kad personalo specialistai, buhalteriai į tokius renginius tiesiog veržiasi. Antai laisvų vietų į „iLaw“ advokatų seminarus, organizuojamus lapkritį, jau nėra.

Tokių ir panašių seminarų kaina, nelygu miestas ir vieta, svyruoja nuo 40 iki 100 eurų. Tarkime, lapkričio viduryje sostinės viešbutyje „Radisson Blu“ numatytas visos dienos seminaras, jo viena organizatorių – advokatų kontora „Valiunas Ellex“. Vienas pagrindinių pranešėjų – T. Davulis. Seminaro kaina – 76–95 eurai. Advokatas J. Usonis seminarus advokatų bendruomenei veda už 14,48 euro. Tiesa, kitiems asmenims tokių paskaitų kaina yra beveik keturis kartus didesnė – 55 eurai. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) mokymo centras skelbia nuo rugsėjo iki gruodžio rengiantis 15 seminarų, kuriuos veda VU TF dekanas Tomas Davulis ir, kaip skelbiama, jo komanda.

Rinkoje – gausu pasiūlymų: mokymus veda ne tik DK kūrėjai, bet ir daugybė kitų profesionalų: nuo buhalterių iki personalo specialistų. Galiausiai savo paslaugas siūlo specializuotos konsultavimo bendrovės.

Geriau niekas nepaaiškins „Geriau niekas nepaaiškins nei tie, kurie rašė DK“, – „Lietuvos žinias“ tikino VU TF profesorius Vytautas Nekrošius. Būtent jo vadovaujamoje VU TF Privatinės teisės katedroje darbuojasi dauguma DK kūrusios darbo grupės narių, kurie ir veda mokymus: T. Davulis, T. Bagdanskis, J. Usonis ir kiti.

„Natūralu, kad tie, kurie rengė DK, dalyvavo diskusijose su politikais, ieškojo su jais kompromisų, gali geriausiai paaiškinti, kas vienoje ar kitoje DK normoje norėta pasakyti. Tokios tradicijos ne tik Lietuvoje, bet ir visur kitur. Kitaip nelabai įmanoma. Viskas normalu ir etikos požiūriu gerai“, – kalbėjo V. Nekrošius.

Tiesa, kai kurie DK kūrėjai rengti mokymus pradėjo DK dar nė nepriėmus, o politikai dabar kalba apie galimas šio įstatymo pataisas. Čia pat svarstoma, kad gali būti nukelta jo įsigaliojimo data.

„Niekada nebūsime apsaugoti nuo to, kad politikai norės keisti DK. Bet darbo grupės nariai tuose galimų keitimų procesuose vienaip ar kitaip dalyvauja. Telkiamasi į tai, kas priimta, laikantis pozicijos, kad esminiai dalykai DK vis dėlto liks. Visa kita – „lyrika“: bus ar nebus „nulinės“ sutartys. DK rengėjų mokymų pagrindinis tikslas – aptarinėti ne konkrečius straipsnius, o pateikti DK koncepciją: ką norėta pasakyti ir kokie jo pagrindiniai tikslai“, – komentavo V. Nekrošius.

Įsigaliojus naujam kodeksui, po kurio laiko paprastai pasirodo ir teisės mokslininkų parengtas jo komentaras – lygiai taip pat bus ir su DK. V. Nekrošius pridūrė, kad naujas kodeksas prigyja maždaug per trejus metus. „Per tokį laiką teismai visiškai suvokia, koks tai produktas, kaip jis turi būti taikomas“, – sakė jis.

Neoficialiai su „Lietuvos žiniomis“ bendravę teisininkai kėlė klausimą, ar DK kūrėjų, dabar aiškinančių, kas slypi tarp DK eilučių, neapakins tai, kad DK – jų pačių kūrinys? Be to, ar jie gebės priimti konstruktyvią kritiką ir pripažinti, kad klaidų vis dėlto padaryta?

Žmonės – sutrikę Keli seminarus vedantys mokslininkai prasitarė, kad jų dalyviai yra sutrikę, mat į „kone kas antrą klausimą aiškaus atsakymo nėra“. Esą kliūva ne vien konceptualūs dalykai, apie kuriuos nemažai diskutuota viešojoje erdvėje.

„Pradėjo lįsti dalykai, kurie jokiam politikui nerūpėjo – juk ne jie žmones priima į darbą ir atleidžia. Žmonėms reikia aiškinti. Ką reikės sausio 2 dieną pasakyti tiems, kurie jau dabar varsto buhalterijų duris?“ – kalbėjo vienas su „Lietuvos žiniomis“ bendravęs teisininkas. Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius pasakojo, kad Lietuvos Konstituciją rengusios darbo grupės nariai visus norinčiuosius konsultavo dėl Konstitucijos nuostatų.

Tiesa, jie tai darė neatlygintinai. Kita vertus, anot jo, reikia suprasti DK kūrusius mokslininkus – seminarams jie turi rengtis, skirti tam laiko ir už tai turi būti sumokėta.

„Tiems, kuriems neįdomu, į seminarus gali neiti. Negaliu įžvelgti čia ką nors bloga ar interesų supainiojimą. Jeigu manytume kitaip, teisininkus atkirstume nuo šviečiamojo, teisės aiškinimo darbo. O jie – tie, kurie geriausiai išmano tuos dalykus“, – vertino V. Sinkevičius.

Politikų rankose

Tuo tarpu Seimo priimto DK likimas, artėjant politiniams pokyčiams, tampa vis labiau miglotas.

LVŽS lyderis R. Karbauskis, vardydamas pirmuosius naujosios valdžios darbus, dėstė, kad vienas jų – „iki galo sutvarkyti DK“. Ką tai reiškia, jis nedetalizavo.

Po antrojo Seimo rinkimų turo jis prašneko apie tai, kad įstatymo įsigaliojimas gali būti atidėtas. Pažymėtina, kad LVŽS į diskusijas dėl naujojo DK įsitraukė palyginti vėlai. Šios partijos lyderio pareiškimai dėl DK pasirodė šių metų vasarą. Pavyzdžiui, birželį R. Karbauskis viešai kreipėsi į prezidentę ir, kaip pats paskelbė, paprašė jos DK vetuoti.

LVŽS rinkimų programa, palyginti su kitų partijų, pasirodė irgi vėlai – rugsėjį. Vienas jos punktų skelbia, kad „valstiečiai“ nėra prieš darbo santykių liberalizavimą, tačiau konkretumo čia – mažai.

„Modernizuosime, dabarties poreikiams ir dabarties iššūkiams pritaikysime DK, išlaikydami darbuotojų ir darbdavių interesų balansą. Pasisakome už DK liberalizaciją, tačiau ji nėra pagrindinė darnių darbo santykių prielaida. Darbo santykiuose akcentuosime ne tik individualų darbuotojų lankstumą ir prisitaikymą prie darbdavio poreikių, bet ir darbuotojų saugumą, kolektyvinius susitarimus ir socialinę įmonių atsakomybę“, – rašoma programoje.

DK Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu kūrė VU, MRU ir Socialinių tyrimų centro konsorciumas.

Visos socialinio modelio kūrimo paslaugos kainavo 913 tūkst. eurų. Tačiau šių įstatymų kūrimą nuolat lydėjo kritika.

Pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė mokslininkų parengtą socialinį modelį pernai yra įvertinusi kaip „brangiai pirktą pasiūlymų kratinį“.

 

Originalų straipsnį rasti galite čia: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/darbo-kodeksas-prekyba-paslaptimis-/232016
© Lietuvos žinios