Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui trumpėja darbuotojų atostogos iš 28 kalendorinių dienų į 20 darbo dienų.

Kodekso iniciatoriai aiškina, kad toks skaičiavimas nieko nekeičia, tačiau akivaizdu – atostogausim trumpiau.

Nuo 2017–01–01 kasmetinės atostogos, į kurias darbuotojas teisę įgijo anksčiau, bus suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas 2016 m. pabaigoje bus neišnaudojęs 10 kalendorinių dienų atostogų, tai skaičiuojant pagal nustatytą proporciją po Naujųjų jam bus galima prašyti 7 darbo dienų atostogų (10×5:7=7,14).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyrius informavo, kad pastaruoju atveju 7,14 sukauptos dienos darbuotojo naudai būtų suapvalinta iki 8, nes atostogos „suteikiamos ne valandomis, o dienomis“.

Šitaip apvalinant, tiek pat atostogų darbo dienomis gaus skirtingą kiekį kalendorinių dienų atostogų (pvz., 10 ir 11 arba 17 ir 18) sukaupę darbuotojai. 

Naujasis Darbo kodeksas nenumato pareigos suteikti darbuotojui papildomų atostogų už nepertraukiamąjį darbo stažą darbovietėje.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Daiva Petrylaitė atkreipia dėmesį, kad perskaičiuojant atostogų dienas daugeliu atvejų nebus gaunamas sveikasis skaičius:

„Kaip beskaičiuosi, išeis dalys po kablelio. O ką daryti su kableliu – kas tai yra? Valandos? Jeigu, pavyzdžiui, po kablelio gauname 3, tai bus trečdalis darbo dienos? Čia jau matematinė problema, kurios sprendimo niekas nežino“.

Profesorės įsitikinimu, tokie neaiškumai laikytini teisės spragomis, jie turėjo būti sureguliuoti DK įsigaliojimą reglamentuojančiose teisės normose.

„Dabar ten nieko nėra, tik pasakyta, kad perskaičiuojama į darbo dienas. Manyčiau, tai yra baisinga įstatymo leidėjo, įstatymo projektą kūrusios ir jį Vyriausybei bei Seimui teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, klaida. 10 metų dirbau teisėkūros srityje, dėl to neįsivaizduoju, kaip ją buvo galima palikti“, – sakė teisininkė ir pridūrė, jog ši problema turėjo būti išspręsta priimant kodekso įgyvendinimo aktą.

Be kita ko, ji atkreipė dėmesį, kad nuo kitų metų kai kuriais atvejais nevienodai atostogaus tą patį darbą skirtingomis dienomis dirbantys darbuotojai:

„Jeigu šventinės dienos sutaps su savaitgaliais (kaip šiemet bus gruodžio 24–25 dienomis), o darbuotojo atostogos bus skaičiuojamos 5 darbo dienų per savaitę režimu, tai jam nebebus pridedamos tos dvi dienos. Kita vertus, jeigu toje pačioje darbovietėje bus dirbančių 6 darbo dienų savaitėje režimu (tai reiškia ir atostogaujančių tokiu pat režimu), jiems šiuo atvejų viena atostogų diena bus pridedama. Žinoma, tai labiau teorinės tikimybės, bet aš asmeniškai čia įžvelgčiau tam tikrą diskriminaciją ir taip sakant „dvigubus standartus“, – reziumavo teisės profesorė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tvirtino, kad naujo DK nuostata dėl kalendorinėmis dienomis sukauptų atostogų perskaičiavimo į darbo dienas buvo pradiniame kodekso projekte, kurį Seimui pateikė Vyriausybė.

Deja, puslapyje Socmodelis.lt publikuojamame pačiame pirmame mokslininkų sukurtame naujo kodekso projekte nėra nuostatos, kad atostogos kalendorinėmis bus perskaičiuojamos į darbo dienas santykiu 7 prie 5.

DELFI atsiųstame komentare SADM pripažino, kad tokia nuostata atsirado jos iniciatyva, tačiau tokio sprendimo priežasčių ar motyvų nepaaiškino.

Į klausimą, kodėl į DK įtraukta nuostata dėl sukauptų atostogų perskaičiavimo, ministerijos specialistai atsakė taip:

„Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, kasmetinės atostogos bus suteikiamos darbo dienomis (šiuo metu kalendorinėmis), reikėjo numatyti, kaip bus perskaičiuojamos iki 2017 m. sausio 1 d. sukauptos ir nepanaudotos kasmetinės atostogos“.

Štai taip….

LRT, DELFI, SOCMODELIS.LT inf.