Seimas blaškosi, nežinodamas, kaip pasielgti su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto naujajam Darbo kodeksui (DK) – pritarti jam ar pasistengti jį atmesti. Sutarimo šiuo klausimu nėra ir valdančiųjų, ir opozicijos gretose. Bent kol kas skaičiuojama, kad Seime nepakaks balsų atmesti veto.
Straipsnis publikuotas naujienų portale „VZ” 2016-08-10.
Po atostogų į darbą grįžtančio premjero Algirdo Butkevičiaus laukia nemenkas iššūkis – įtikinti Seimo daugumą nepriimti valstybės vadovės veto ir patvirtinti tokį lankstesnius darbo santykius reguliuojantį DK, koks ir buvo parlamente patvirtintas birželio paskutinėmis dienomis, baigiantis pavasario sesijai.
Premjeras neslepia itin skeptiškai vertinąs prezidentės veto, nes jis esą nubraukia visą ekspertų, mokslininkų, valdininkų ir politikų darbą, vykdant „vieną pažangiausių reformų per Nepriklausomybės laikotarpį“.
Jis kartoja, kad Seime priimtasis DK užtikrins „didesnį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, spartesnį darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą“. Būtent todėl p. Butkevičius leidžia suprasti, kad prezidentės veto yra atmestinas.
Bet tokia premjero nuomonė neįtikina dalies jo paties vadovaujamos Socialdemokratų partijos frakcijos Seime. Tokie jos nariai kaip Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė ar Kristina Miškinienė nė neslepia neketinantys balsuoti prieš prezidentės veto. Blogiausiu atveju jie ir dar net iki pusės Seimo socialdemokratų balsuodami gali susilaikyti, kad artėjant rinkimams išvengtų akivaizdžios konfrontacijos su savo partijos bosu ir nesugadintų savo reputacijos potencialių rinkėjų akyse, balsuodami prieš populistinius valstybės vadovės pasiūlymus.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovaujanti p. Miškinienė leido suprasti, kad prezidentė savo veto tik ištaiso parlamentarų daugumos „padarytus kai kuriuos perlenkimus“.
„Prezidentės pastabų būtų gerokai mažiau, jeigu Seimas, priimdamas naują kodeksą, dauguma klausimų būtų pritaręs komiteto pozicijai“, – sakė ji.
Bendras pareiškimas nereiškia vienybės
Praėjusią savaitę trijų valdančiosios koalicijos partijų lyderiai išplatino pareiškimą, kuriame kritikuojamas p. Grybauskaitės požiūris į naująjį DK. Pareiškime, be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad prezidentės dekretu, kuriuo vetuojamas kodeksas, siūloma pakeisti net 14 Trišalėje taryboje pasiektų susitarimų.
Bet šis valdančiųjų pareiškimas dar nereiškia, kad jau yra pasiektas bendras koalicijos požiūris į veto.
„Dėl to dar reikia pasitarti politinėje taryboje. Matyt, rugpjūčio pabaigoje ji susirinks ir apsitars, kokia yra bendra pozicija dėl to, ką daryti su veto“, – VŽ sakė Kęstutis Daukšys, valdančiosios Darbo partijos frakcijos seniūnas.
Jis neatmetė, kad prie bendros pozicijos nebus prieita, o tai gali reikšti ir tai, kad nebus sugebėta surinkti 71 balso, kurio reikia norint atmesti veto.
„Viena galimybių – balsuoti už tai, kad naujasis DK būtų laikomas kol kas nepriimtu ir liktų galioti senasis. Tai nebūtų nei prezidentės, nei premjero pozicijos palaikymas. Galima būtų palikti naujam Seimui apsispręsti dėl viso naujojo DK patvirtinimo, dar kartą paderinus pozicijas tiek tarp partijų, tiek tarp socialinių partnerių, tiek ir tarp skirtingų valstybės institucijų“, – teigė p. Daukšys.
Politikas pripažino, kad „galbūt ir būtų gerai atmesti prezidentės veto, tačiau dabar nelabai yra tam balsų“.
Dalis Darbo partijos frakcijos narių, pvz., Mečislovas Zasčiurinskas, pasisako už prezidentės veto priėmimą. Susiskaldę šiuo klausimu ir „tvarkiečiai“.
Liberalai – prieš, konservatoriai – už
Opozicija irgi nevieninga dėl prezidentės veto. Premjeras gali tikėtis, kad opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija parems jo poziciją ir balsuos už veto atmetimą.
„Šis veto yra nuviliantis ir iš esmės stabdo palankesnes sąlygas Lietuvoje kurti daugiau darbo vietų, leisti žmonėms ne tik dirbti, bet ir užsidirbti“, – teigė Gintaras Steponavičius, Liberalų frakcijos atstovas.
Tačiau opozicinė konservatorių partija, bent jau jos lyderiai ir nemenka frakcijos narių dalis, yra priešingos nuomonės.
„Geriausia būtų palaikyti prezidentės veto, o paskui dar vieną kitą nuostatą, kuri būtų ypač svarbi darbo santykių lankstumui užtikrinti, paderinti ir pakoreguoti dar iki naujojo DK įsigaliojimo 2017 m.“, – VŽ sakė Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas.
„Turi būti siekiama platesnio politinio požiūrio ir platesnio sutarimo, kompromisų dėl ypač didelę socialinę įtampą keliančių nuostatų. Jeigu valdantieji nuoširdžiai tartųsi su opozicija bei visais socialiniais partneriais ir ieškotų tokių sąlyčio taškų, DK tikrai būtų kur kas kokybiškesnis, nereikalaujantis prezidentės veto“, – tikino jis.
Ponas Razma atmetė „darbiečių“ idėją dėl galimybės DK palikti naujam Seimui tvirtinti iš naujo: „Mūsų frakcija nebus už tai, kad liktų senas kodeksas. Būtent šio Seimo garbės reikalas užbaigti šį svarbų darbą iki galo. Naujas Seimas susirinks tik lapkritį, tad per rugsėjį ir spalį tikrai bus pakankamai laiko priėmus veto dar pakoreguoti kai kurias kodekso nuostatas.“
Straipsnis publikuotas naujienų portale „VZ„ 2016-08-10.