Amsterdame (Nyderlandų Karalystė) vykusiame 5-ajame Europos Sąjungos valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) posėdyje valdybos nariai diskutavo apie europines iniciatyvas, darbo rinkos iššūkius ir vykdomas reformas. Daugiausia dėmesio skirta Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvai, įtraukiai darbo rinkai, pabėgėlių situacijai, lyginamojo mokymosi rezultatams aptarti ir kt.
Europos Komisijos Užimtumo strategijos direktorius Stefanas Olssonas pristatė vykstančias konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvos įgyvendinimo. Į socialinių teisių ramsčio iniciatyvos projektą įtrauktos tokios sritys kaip lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, tinkama ir tvari socialinė apsauga bei galimybė naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis. Konkrečiai su užimtumo tarnybų funkcijomis susiję šios sritys: įgūdžių tobulinimas, mokymasis visą gyvenimą, darbuotojų profesinio statuso keitimas, aktyvios užimtumo rėmimo priemonės, integruotos socialinės išmokos ir paslaugos.
Posėdžio metu įkurta valstybinių užimtumo tarnybų darbo grupė, atstovaujama Airijos, Belgijos, Graikijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, dalyvaus konsultacijose ir parengs nuomonę apie valstybinių užimtumo tarnybų laukiančius iššūkius bei atnaujins valstybinių užimtumo tarnybų indėlio į strategiją Europa 2020 dokumentą. Viešos konsultacijos veikia iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Pristatytas Baltijos šalių bendradarbiavimo projektas
Valdybos nariams pirmą kartą pristatytas Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo projektas. 2015 m. spalį pasirašytame susitarime tarp Baltijos šalių valstybinių užimtumo tarnybų numatyta keistis informacija, profesine patirtimi ir gerąja praktika darbo rinkos bei užimtumo paslaugų srityse. Šiais metais parengta bendradarbiavimo programa, organizuojami vizitai ir seminarai, ekspertų susitikimai nacionaliniu ir teritoriniu lygiu. Tarpusavio mokymosi renginiai jau įvyko Rėzeknėje (Latvija) ir Šiauliuose, dar vienas liepą vyks Kaune.
Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė, pasisakydama Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimu, pabrėžė: „Baltijos šalių bendradarbiavimas yra tradiciškai artimas, užimtumo sritis – ne išimtis. Mūsų tikslai sutampa su VUT darbo programa, kurios vienas iš kertinių dalykų – lyginamosios veiklos analizės ryšys su tarpusavio mokymusi. Esame sukūrę modelį „mokykis iš kolegos ir kartu su juo“ savo užimtumo tarnyboje, tuo pačiu manome, kad Baltijos valstybinių užimtumo tarnybų specialistai turi puikią galimybę didinti savo kompetencijas per tarpusavio mokymąsi – keisdamiesi gerąja patirtimi ir praktiniais pavyzdžiais.“
Pasikeista neįgaliųjų įtraukties patirtimi
Valdybos nariai aptarė valstybinių užimtumo tarnybų, kitų darbo rinkos dalyvių (pvz., savivaldybių) ir darbdavių vaidmenį integruojant žmones su negalia į darbo rinką. Seminaruose vyko diskusijos apie įtraukią darbo rinką. Danijos ir Estijos atstovai pristatė savo šalyse vykstančias reformas, nukreiptas į neįgaliųjų užimtumo didinimą. Belgijos (VDAB) ir Kroatijos atstovai diskutavo apie kompetencijomis grįsto pasiūlos ir paklausos suderinamumo darbo rinkoje pranašumus.
Aptarti pabėgėlių integracijos klausimai
Pabėgėlių integracijos klausimais pranešimą parengė Austrija, kuriame pristatė Vienoje vykusio pilotinio projekto „Kompetencijų patikrinimas“ rezultatus. Iki 2016 m. gegužės projekte dalyvavo apie 1600 asmenų, jų kompetencijos buvo patikrintos taikant interviu metodą. Projekto dalyviai seminaruose susipažino su Austrijos darbo rinka, taip pat pabėgėliams buvo teikiamos konsultacijos ir pagalba dėl formalaus kompetencijų pripažinimo. Testavimą sudarė tam tikrų profesijų teorinių ir praktinių gebėjimų ir įgūdžių patikrinimas. Projekto išvadose teigiama, kad yra didelis migrantų iš skirtingų kilmės šalių įgūdžių lygio skirtumas.
Vokietija pademonstravo video filmą „Integruota pabėgėlių valdymo sistema“ (angl. Integrated Refugee Management System), kuriame akcentuotas glaudus valstybinės užimtumo tarnybos bendradarbiavimas su Federaline prieglobsčio agentūra (BAMF) suteikiant prieglobsčio ieškantiems asmenims pabėgėlio statusą. Per pastaruosius trejetą metų apie 1.5 mln. pabėgėlių atvyko į Vokietiją, iš kurių 660.000 greičiausiai bus leista likti šalyje. Apie 460.000 jų yra darbingo amžiaus, prognozuojama, kad apie 70 proc., t. y. 370.000 pateks į darbo rinką, 50 proc. yra jaunesni kaip 30 m. Valdybos nariai diskusijoje atkreipė dėmesį į papildomą konsultantų darbui su pabėgėliais atranką ir mokymų poreikį.
Tęsiamas lyginamosios analizės projektas
Europos Komisija informavo, kad 2016 m. birželį bus baigtas pirmasis lyginamosios analizės išorinio vertinimo vizitų ciklas, kurio metu aplankytos visos 28 valstybės narės. Prancūzija ir Slovakija pirmosios pristatė savo reformų darbotvarkes praėjus 12 mėnesių po lyginamosios analizės vizitų. Prancūzija pranešė apie pokyčius, kurių ėmėsi tobulinant santykius su darbdaviais, įrodymais pagrįstų VUT paslaugų įgyvendinimą ir partnerysčių su suinteresuotomis šalimis valdymą. Slovakija informavo, kad buvo imtasi reformų, susijusių su VUT veikla, IT sistemų tobulinimu (pvz., įdiegti asmens tapatybės kortelės skaitytuvai), žmogiškųjų išteklių plėtra (pvz., pradėta įgyvendinti vidinių mokymų sistema).
Europos Komisijos prognozė: darbo rinkos padėtis toliau gerės
Prognozuojamas tolesnis nuosaikus padėties darbo rinkose gerėjimas, kurį lems pavėluota reakcija įpalankesnes ciklines sąlygas ir ribotą darbo užmokesčio augimą. Kai kuriose valstybėse narėse paskatų kurti darbo vietas suteikė ir pastarųjų metų darbo rinkos reformos ir fiskalinės politikos priemonės. Nors darbo rinkos skirtumai kurį laiką išliks, nedarbas euro zonoje veikiausiai sumažės iki 10,3 proc. 2016 m. ir 9,9 proc. 2017 m., palyginti su 10,9 proc. 2015 m. Numatoma, kad visos ES nedarbas sumažės nuo 9,4 proc. 2015 m. iki 8,9 proc. 2016 m. ir 8,5 proc. 2017 m.
LDB inf.