Vyriausybės atstovai su Seimo frakcijų seniūnais susitarė dėl fondo netekusiems darbo. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, sutarta steigti fondą, iš kurio netekę darbo pašalpas gautų tie darbuotojai, kurie vienoje darbovietėje būtų išdirbę ne mažiau kaip trejus metus.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė anksčiau teigė, kad be politinio sutarimo komitetas negali imtis fondo steigimo projekto, o dėl to Seime stringa viso socialinio modelio klausimas.
Svarstydamas naująjį Darbo kodeksą, Seimas yra pritaręs, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės ir vienoje darbovietėje bus išdirbę daug metų, ateityje mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka siektų penkis, o minimali – vieną vidutinį darbo užmokestį.
„Frakcijų seniūnai kartu su vyriausybės atstovais nusprendė, kad bus Išmokų fondas“, – po trečiadienio rytą premjero Algirdo Butkevičiaus rengtų darbo pusryčių su Seimo frakcijų seniūnais dėl socialinio modelio svarstymo sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė.
Fondo biudžetas būtų sudaromas vieneriems biudžetiniams metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. Darbdaviai mokėtų įstatyme nurodytas įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokamos socialinio draudimo įmokos, už jų darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį.
Įmokos tarifo dydis, kaip siūloma, negalės būti mažesnis nei 0,1 procento ir viršyti 1 procentą.
Nustatant įmokos tarifo dydį būtų atsižvelgta į fondo finansinę padėtį, lėšų susidariusiems fondo įsipareigojimams padengti poreikį, ateinančių metų valstybės makroekonominius rodiklius ir prognozes. Taip pat būtų atsižvelgta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis apie praėjusių metų darbuotojų atleidimo iš darbo Darbo kodekse (projekte) nustatytais pagrindais statistiką ir prognozuojamus ateinančių metų atleidimo iš darbo atvejų skaičių ir jų darbo užmokesčio dydžius.
Tačiau, pasak ministrės, reikėtų labai aiškiai peržiūrėti šiuo metu esamus pasiūlymus, kad išmokos nepersidengtų, nesidubliuotų. Taip pat sutarta, kad įstatyme būtų aiškiai įrašyta, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kartą per metus bus peržiūrima ekspertų – įvertinama, kokia yra šalies ekonominė situacija, BVP, darbo užmokesčio augimas, ir tik tuomet nusprendžiama, kokiu dydžiu galima didinti MMA. Valdantieji taip pat apsisprendė dėl vadinamųjų „Sodros“ lubų.
„Šiandien situacija yra tokia, kad įmokoms lubų nėra, bet išmokoms yra lubos. Tai žmonės, kurie galbūt gauna didesnį darbo užmokestį, arba darbdaviai darbuotojams moka didesnį darbo užmokestį, nėra motyvuoti, nes žino, kad „Sodros“ išmoka, kai jie sulauks pensinio amžiaus, arba nedarbo draudimo išmoka, yra fiksuota. Todėl norint paskatinti solidariai elgtis įvedamos „Sodros“ lubos ir pradedama nuo 10 vidutinių darbo užmokesčių“, – aiškino A. Pabedinskienė.
Taip pat apsispęsta dėl 1 procentinio „Sodros“ įmokos punkto mažinimo darbdaviams – per tam tikrą laikotarpį darbdavių įmokos „Sodrai“ turėtų sumažėti 12 proc., o tuo pačiu bazinė pensija būtų finansuojama iš valstybės biudžeto. Kol kas terminas, per kiek laiko sumažėtų darbdavių įmokos „Sodrai“, lieka neaiškus.
„Darbdaviai apie tai ir kalba, kad sumažinus tarifą darbo jėga bus pigesnė ir atsiras didesnė galimybė įdarbinti daugiau žmonių ir taip pat padidinti darbo užmokestį“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija trečiadienio rytą V. Kudirkos aikštėje buvo surengusi piketą, siekdama atkreipti dėmesį į Ilgalaikio darbo išmokų fondo reikalingumą. Anot profsąjungų, jei Ilgalaikio darbo išmokų fondas nebus įsteigtas, dirbančių žmonių socialinės garantijos smarkiai sumažės.