Svarbu nepamiršti, kad nedarbingumo laikotarpis ir kasmetinės atostogos, tai du labai skirtingi dalykai.

Delfi portale publikuojamas straipsnis su skaitytojos klausimu: „Mano vyras sirgo 180 dienų (infarktas). Grįžus į darbą jam buvo pasakyta, kad tos dienos bus išbrauktos iš darbo metais sukauptų atostogų kiekio. […] Ar tikrai dėl tokios ilgos ligos jam teisėtai sutrumpinamos atostogos?”

Ką į šį klausimą atsako teisininkė ir ko iš to galime pasimokyti mes?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorė, advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis:

Manytina, kad darbdavys Jūsų vyrui pateikė klaidinančią informaciją. Viena iš konstitucinių darbuotojo teisių – atostogos, kurios yra teisės į tinkamą poilsio laiką sudedamoji dalis, tad, darbdavys tik ypatingais atvejais gali riboti darbuotojo galimybę pasinaudoti šia teise.

Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, darbuotojams teikiamos dviejų rūšių atostogos: kasmetinės ir tikslinės, kurios dar skirstomos į smulkesnius porūšius. Kasmetinės atostogos tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant jam darbo vietą ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinės atostogos yra minimalios, pailgintos ir papildomos.

Kasmetinių minimalių atostogų trukmė yra dvejopa: 28 kalendorinės dienos visiems darbuotojams, o darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems darbuotojams suteikiamos minimalios 35 kalendorinių dienų atostogos.

Darbo kodekso 170 straipsnyje pateikiamas sąrašas laikotarpių, už kuriuos darbuotojams yra skiriamos kasmetinės atostogos. Bendroji taisyklė – kasmetinės atostogos skiriamos už tą laiką, kurį darbuotojas faktiškai dirbo.

Kasmetinės atostogos suteikiamos ir už laikotarpius, kai darbuotojas nedirbo, bet gavo visą ar dalį darbo užmokesčio (pavyzdžiui, laikino nedarbingumo metu), buvo išėjęs nėštumo ir gimdymo atostogų, pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, priverstinės pravaikštos laiku, streikavo, jei streikas buvo teisėtas. Kasmetinės atostogos neskiriamos už tą laiką, kai darbuotojas buvo išėjęs vaiko auginimo atostogų.

Taigi, priešingai nei Jūsų vyrą informavo darbdavys, Darbo kodekso nuostatos nesuteikia darbdaviui teisės nesuteikti kasmetinių atostogų ir / ar įskaityti kasmetines atostogas laikinojo nedarbingumo dėl ligos sąskaita.

Maža to, vadovaujantis Darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Jūsų vyras turi teisę reikalauti kasmetinių atostogų ir už tą laikotarpį, kurį Jūsų vyras nedirbo dėl ligos.

Klausime teisingai nurodėte, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustačius neįgalumą, Jūsų vyras turi teisę į 35 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad būtų tikslinga informuoti darbdavį apie nustatytą neįgalumą.

 

Delfi inf.