Gruodžio mėnesio apklausoje teiravomės: „Kokia Jūsų nuomone darbo santykių gynyba efektyvesnė: kolektyvinė ar individuali?“ Atsakymas buvo beveik vienareikšmiškas.

85.7 % – manė, kad geresni rezultatai pasiekiami kolektyviai.

8 % – teigė, kad darbe nesusiduria su jokiomis problemomis, todėl nei kolektyvinė nei individuali gynyba jiems neaktuali.

Ir tik 3,5 % pasisakė už  individualią gynybą.

Darbo santykiai dažniausiai nebūna idealūs ir tai natūralu, kadangi gyvename darbo ir kapitalo sąlygomis.

Darbdavio ir darbuotojo interesai paprastai yra priešingi bei iš dalies grupinio pobūdžio, todėl jų suderinimas individualiai sudėtingas.

Tokiu atveju, efektyvesnė darbo santykių gynyba yra kolektyvinė. Juk ne veltui sakoma:  „Vienas lauke ne karys“.

Kolektyviniuose santykiuose darbuotojams atstovauja profesinė sąjunga (arba jei įmonėje nėra profesinės sąjungos – darbo taryba). Ji dalyvauja nustatant darbo sąlygas ir taikant darbo teisės norminius aktus įstatymų numatyta tvarka.

Darbdavių ir darbuotojų interesų derinimas vadinamas socialine partneryste. Viena iš svarbiausių jos formų -kolektyvinė sutartis.

Kolektyvinės sutartys yra naudingos tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, nes užtikrina tinkamą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, gali sudaryti sąlygas palengvinti įmonės darbo organizavimą, pagerinti darbuotojų motyvaciją.

Iki šiol kolektyvinė sutartis buvo taikoma visiems darbuotojams nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariai, ar ne, tačiau naujajame darbo kodekso projekte siūloma, kad kolektyvinė sutartis būtų taikoma tik profesinės sąjungos nariams. Dėl šio klausimo dar laukia aštrios diskusijos LR Socialinių reikalų ir darbo komitete. DK svarstymai komitete  vėl prasidės sausio 5 d. ir tęsis iki LR Seimo pavasarinės sesijos pradžios kovo 11 d.