Pasaulio ekonomikos forumas nustatė, kad pagal konkurencingumą Lietuva tarp 140 šalių yra 36-a.  Tai reiškia, kad Lietuva pagal bendrą konkurencingumo indeksą lipa 5 laipteliais į viršų – tarp 140 šalių paklome iš 41 į 36 vietą (2014 m. – 41, 2013 m. – 48, 2012 m. – 45).

Galime pasidžiaugti, kad pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva iš 37 vietos pakilo į 35 vietą.

Lietuvoje geriausiai įvertinta makroekonominė aplinka (30 vieta), sveikata bei pradinis išsilavinimas (36 vieta) ir infrastruktūra (42 vieta), o prasčiausiai – institucinė sritis (53 vieta).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, Lietuva pakilo iš 38 į 36 vietą.

Lietuvoje aukščiausiai įvertinta technologinė parengtis (22 vieta), aukštasis mokslas ir profesinis mokymas (24 vieta).

Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą Lietuva pakilo 7 pakopomis aukštyn ir užėmė 37 vietą. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 49 vietos pakilo į 39, pagal inovacijų – iš 44 į 36 poziciją.

PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją.

Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį (5 vieta), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui (9 vieta), procedūrų pradėti verslą nebuvimą (9 vieta), terminų nebuvimą pradėti verslą (9 vieta), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (11 vieta), galimybę naudotis internetu mokyklose (11 vieta).

Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą (15 pozicija), vietinių tiekėjų skaičių (16 pozicija), eksporto dalį BVP (17 pozicija), fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių (17 pozicija), importo dalį BVP (18 pozicija), vietinės konkurencijos intensyvumą (18 pozicija), matematikos ir gamtos mokslų ugdymo kokybę (20 pozicija), turinčių vidurinį (21 pozicija) ir aukštąjį išsilavinimą gyventojų lygį (21 pozicija), pradinio išsilavinimo kokybę (22 pozicija), geležinkelių infrastruktūros kokybę (23 pozicija), interneto pralaidumą (23 pozicija), mokslo ir gamybos bendradarbiavimą MTEP srityje (27 pozicija), darbo užmokesčio ir našumo santykį (27 pozicija).

Tiek daug gerų rodiklių rodo, kad mūsų šalis sugeba pritraukti vis  daugiau investicijų, kad mūsų šalyje tampa vis geriau steigti verslą, puikiai atliekamos įvairios procedūros. Situacija Lietuvoje gerėja. Lietuvos pasiekimai – per metus peršokti net penkias pozicijas – yra labai geras rezultatas. Įgyvendiname daug inovacijų, einame pažangos priekyje.

Kartais atrodo, kad šie aspektai yra pamirštami. Pastaruoju metu valdantieji įsikibę laikosi darbo santykių liberalizavimo idėjos, naujojo socialinio modelio įgyvendimo. Pasak jų, lanksti darbo rinka yra kritinės svarbos aspektas, kalbant apie šalių konkurencingumą ir ūkio augimą. 

Bet ar didinti šalies konkurencingumą reikia darbuotojų sąskaita? Pirmiausia reikėtų išnaudoti tai, ką jau turime. Pirmiausia reikėtų kurti teigiamus įvaizdžius, kurie įkvėptų žmones tikėti Lietuvos ateitimi, kurie skatintų pasitikėti.

Kad tik vydamiesi Šveicariją ir taip užmiršdami paprastą žmogų nenukeliautume laipteliais žemyn šiose konkurencingumo varžybose….

VZ

DELFI

Lietuva 2030