Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta darbdavių skundų, esą Lietuvoje trūksta kompetetingos darbo jėgos. Kadangi netikėti realiais statistiniais duomenimis nusakančiais bedarbių skaičių Lietuvoje nėra jokio pagrindo, imi galvoti, kad kažkas ne taip su tais, kurie esą neranda darbuotojų. Ir iš tikrųjų… Reikalavimų daug, o motyvacijos darbuotojams mažai.

Naujausias duomenimis, nedarbas Lietuvoje per metus sumažėjo 0,8 proc. iki 8,3 proc.. Deja, viena iš didžiausių to priežasčių – darbo vietas Lietuvoje apleidžiantys emigrantai. 65 proc. iš Lietuvos išvystančių savo noru atsisako darbo gimtinėje ir pasirenka darbą svetur, dažniausiai… dėl… geresnio darbo užmokesčio.

Gruodžio 1 d. Verslo žinių leidiny pateikti apklausos „Kas geriausiai darbui motyvuoja jus“ rezultatai tik dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje darbuotojai norėtų būti labiau motyvuojami.

Natūralu, kadangi kiekvienas darbuotojas, ieškodamas darbo, tikisi, jog jis užtikrins geresnę gyvenimo kokybę. Mažas atlyginimas, nepatenkinantis pagrindinių žmogaus poreikių, neleidžia darbuotojui pasijusti saugiam, skatina įtampą bei mažina motyvaciją dirbti.

Vertėtų nepamiršti, kad darbuotojo noras dirbti yra ne ką mažiau svarbus nei jo sugebėjimas padaryti tai, ko iš jo tikimasi. O gal net ir dar svarbesnis. Kitaip sakant, tai – motyvacijos klausimas. Ir jis turėtų rūpėti kiekvienam vadovui. O ar rūpi? 

Pasak „Lietuvos rytas“ kalbinto Darbo ir socialinių tyrimo instituto direktoriaus Boguslavo Gruževskio: „2006-2007 metais realus darbo užmokestis buvo 10-15 proc. aukštesnis, nors dabar Lietuvos bendrasis vidaus produktas skaičiuojant vienam gyventojui jau yra didesnis nei prieš krizę. Vadinasi, verslas turi finansinių resursų mokėti darbuotojams aukštesnius atlyginimus, bet to nedaro.

Darbo rinka jau siunčia signalų darbdaviams, kad reikia skirti daugiau lėšų darbo užmokesčio fondui, nes vis labiau ima jaustis kvalifikuotų darbuotojų stygius.

Lietuva iš viso labai mažai dėmesio skiria socialiai teisingam pajamų paskirstymui ir darbo užmokesčio harmonizavimui. Jei valstybė tuo mažai rūpinasi, bent darbdaviai turėtų sukrusti, nes ilgainiui liks be darbo rankų.“

 

„Lietuvos rytas“ interviu su Darbo ir socialinių tyrimo instituto direktoriumi Boguslavu Gruževskiu apie lietuviškas algas.

 

 

 

Parengta remiantis Verslo žinios, Lietuvos rytas ir kt. inf.