Jaunimo nedarbas Lietuvoje siekia 16 procentų, dar liepą teritorinėse darbo biržose buvo registruota per 26 tūkst. jaunuolių iki 29 metų.

Štai tokios tendencijos metai iš metų tęsiasi Lietuvoje. Perėjimas iš mokymosi fazės į savarankišką suaugusiojo gyvenimą tampa vis sudėtingesnis dėl pailgėjusių tinkamos darbo vietos paieškų. 

Tačiau jaunimo nedarbo problemai spręsti vieno ir paprasto sprendimo nepakanka, būtinas kompleksinis sprendimas – reikia sudaryti galimybes greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius persikvalifikuojant, dalyvaujant neformalaus švietimo programose, būtina skatinti jaunimo socializaciją, visuomeniškumą, kartų kaitą valstybės tarnyboje, aukštajame moksle ir toliau reikėtų siekti ne formalios, bet į realius įgūdžius orientuotos profesinės praktikos, kuri atitiktų ir darbdavių lūkesčius.

Vis gi, darbdavys taip pat, neabejotinai, turi pakeisti požiūrį į jauną darbuotoją ir turi būti bent jau maksimaliai motyvuotas ir suinteresuotas priimti praktikantą (jei baiminasi priimti jauną specialistą iš karto) – nemokamą darbo jėgą, kuri vėliau galėtų papildyti įmonės kolektyvą.

Bet kokia iniciatyva nukreipta prieš jaunimo nedarbo mažinimą yra sveikintina.

Šiandien Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD) atstovai pasiūlė naujus mobilius šios problemos sprendimo būdus.

Nuo didžiųjų miestų nutolusius Lietuvos regionus esą ne iš karto ir ne visuomet pasiekia darbo su jaunimu programos bei iniciatyvos. Miesteliuose ir kaimuose gyvenantiems jauniems žmonėms trūksta veiklos ir erdvės saviraiškai.

Tai užtikrinti, idėjos iniciatorių teigimu, galėtų mobilus darbas su jaunimu – darbuotojai, kurie kaimus ir miestelius aplankytų reguliariai.

Daugiau apie mobilų darbą skaitykite ČIA.

Kaip manote, ar naudinga?  

LRT, SOCMIN, JRD, TP info.