Spalio 6 d. vykusiame LR Trišalės tarybos (TT) posėdyje, buvo pristatytos SADM užsakymu mokslininkų parengto projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis“ dalys, apimančios valstybinį socialinį draudimą.

Nors Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius informavo, jog „Sodros“ taryboje socialiniai partneriai pritarė esminiams valstybinio socialinio draudimo sistemos pakeitimams,  tačiau Tarybos posėdyje vieningai balsavus Vyriausybės ir darbdavių atstovams  nebuvo atsižvelgta į profesinių sąjungų dar rugpjūčio 25 d. pateiktus siūlymus.  

Primename  rugpjūčio 25 d. vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Profesinių sąjungų  pristatytus siūlymus :

• nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais.
• apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką, o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais.
• profesinė sąjunga, o jeigu jos nėra, kiti darbuotojų atstovai, įmonės kolektyvo susirinkime turi demokratiškai išrinkti savo atstovus saugai ir sveikatai.
• maksimalią nedarbo išmoką riboti vidutiniu bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio, galiojusios už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (dabar siūloma numatyti  75 proc. lubas bei apmokestinti Gyventojų pajamų mokesčiu).
• išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti tik nuo 2027 m.
• pensija skirti nuo teisės pensiją gauti atsiradimo dienos, tačiau piliečiui uždelsus kreiptis ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos (tuo tarpu įstatymo rengėjai siūlo išmokėti tik už 6 mėnesius).
• Vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10 % pensijos priedą, o sulaukus 75 metų pensiją padidinti 15 %.
• neriboti 5 vidutinio užmokesčio dydžiais, kiekvienam iš šeimos narių.

Į šiuos siūlymus pristatyme atsakyta nebuvo.  Kaip ir iki šiol piliečiams neatsakyta į probleminius klausimus:

Dėl Sodros skolos ir bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą.

Viešųjų pinigų pervedimo į kaupiamuosius fondus.

Iš ko bus kaupiamas Socialinio draudimo rezervinis fondas.

Diskutuotinas klausimas ir dėl „lubų“ įvedimo socialinio draudimo įmokoms.

Todėl, profesinių sąjungų atstovai pareikalavo tęsti svarstymą spalio 27 d. posėdyje, nes socialinis draudimas yra socialinio modelio dalis ir turi būti priimtas vieningas požiūris.

Visgi, posėdyje buvo ir dėl ko pasidžiaugti. Vyriausybė pagaliau ryžosi pateikti siūlymus, kuriems pritaria ir profesinės sąjungos:

1. Išplėsti savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą:

• Individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, ūkinių bendrijų tikruosius narius drausti ir ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu;
• Individualia veikla užsiimančius asmenis drausti ir ligos socialiniu draudimu;
• Dirbančius pagal verslo liudijimus drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo minimalios mėnesinės algos;
• Asmenis, vykdančius individualią žemės ūkio veiklą, drausti pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir tada, kai jų ūkis viršija 2 EDV.

2. Nustatyti, kad tantjemų gavėjai bei mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariais, mokės socialinio draudimo įmokas pensijai nuo gaunamų pajamų.
3. Terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinti du kartus.

Tikėkimės, kad tokiems sprendimams nepritrūks politinės valios Seime.

Kitas LR trišalės tarybos posėdis – spalio 27-ąją.

LMP inf.