Advokato Justo Vilio kontora, http://www.vilys.lt/, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu)

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnyje „Piniginių reikalavimų tenkinimas“ nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pažymėtina, kad nuo 2014 metų gegužės 8 dienos, t. y. nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. KT17-N6/2014 paskelbimo dienos, ši teisės norma negali būti taikoma.

Nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia (be kita ko) viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę. Kai asmuo atliko pavestą darbą, asmeniui pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), be to, visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas) turi būti sumokėtas nustatytu laiku. Tokia asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Taigi individualaus darbo ginčo atveju nuo 2014 metų gegužės 8 dienos darbuotojui turi būti priteisiamas visas uždirbtas darbo užmokestis, taip pat visos kitos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos.