2014 m. sausio 24 d.
Sausio 21 d. Lietuvos trišalėje taryboje pradėta diskusija dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo. Tarybos pirmininkas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovas Artūras Černiauskas atspirties tašku diskusijai pasiūlė Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės minėtą sumą – 1500 litų nuo kitų metų pradžios.
Jis teigė, kad nuogąstavimai, jog nuo 2013 m. sausio iki 1000 litų padidinta MMA turės didelį neigiamą poveikį verslui, nepasitvirtino. Žinoma, kai kuris verslas „nuėjo nesąžiningu keliu, paliko tą pačią algą, bet sumažino darbo valandų“. A. Černiausko teigimu, nenormalu, kad Lietuvoje (Sodros duomenimis) MMA ir dar mažiau gauna 28 proc. visų darbuotojų, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse tokių – tik 2-3 proc. Jis taip pat priminė, jog Darbo kodeksas numato galimybę nustatyti skirtingas MMA atskiroms ūkio šakoms, regionams.
LPSK pirmininkas pasiūlė dvi galimybes: visus šiuos metus svarstyti MMA diferencijavimo galimybes arba diferencijavimo imtis po to, kai MMA bus pakelta. Kaip teigiamą pavyzdį jis paminėjo Latviją, kurioje, beje, darbo kodeksas dar griežtesnis (darbuotojo negalima atleisti iš darbo be profsąjungos sutikimo, o profsąjungų lyderiai profsąjunginei veiklai gali skirti iki pusės savo darbo laiko), o investicijų į šią šalį ateina daugiau nei į Lietuvą. „Tai rodo, kad Darbo kodekso neliberalumas nekoreliuoja su investicijomis“, – konstatavo A. Černiauskas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, jog vidutinis atlyginimas Lietuvoje artėja prie 3000 litų, o, pavyzdžiui, Tauragės rajone jis nesiekia nė dviejų, todėl šalies matus nustatyti vienodą MMA yra nelogiška. „Konfederacija sutinka derėtis, jei bus atsižvelgiama į atskirų sektorių ir regionų situacijas, kaip numatyta Darbo kodekse“, – sakė jis.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Jono Guzavičiaus, maždaug 30 proc. darbuotojų gauna MMA ir mažiau, o šis skaičius praktiškai niekada nesikeičia. Jeigu MMA būtų pakelta iki 1500 litų, tai minimalią algą, anot jo, gautų daugiau negu pusė visų šalies darbuotojų.
LPK atstovo teigimu, verslas po pastarojo MMA padidinimo nenukentėjo, nes nieko ir nekeitė, todėl ir dabar pakėlus MMA, kas „mokėjo iki 1000 litų, tie ir toliau mokės“, tuo tarpu kentės tie, kurie sąžiningai dirba. J. Guzavičiaus nuomone, reiktų siekti, kad kiekviena įmonė privalėtų išviešinti „vidutinį sąrašinį įmonės atlyginimą ir tai susieti su ES parama“. „Jeigu darbuotojams mokama mažiau nei MMA, tai tokia įmonė negali būti paramos gavėja“, – sakė jis. Apskritai tokios įmonės esą nereikalingos, nes jos atimančios pinigus iš švietimo, sveikatos apsaugos ir pan.
Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėja Raminta Kulikauskienė perdavė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, jungiančios 46 verslo organizacijas, prašymą nesvarstyti šio klausimo, kaip nepagrįsto ir per daug ankstyvo. Ypač verslininkai pageidauja, kad sprendimai dėl MMA nebūtų susiję su euro įvedimo pradžia, nes tai būtų per didelė našta verslui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas teigė, jog tema svarbi ir aktuali, tačiau kelianti daug problemų. „Verslas sugeba prisitaikyti, randa landų, bet valstybiname sektoriuje būtų daug problemų. Matome, kiek žmonių gautų MMA ją pakėlus, o juk specialistai nori gauti daugiau, tad būtų dviguba problema“, – kalbėjo pareigūnas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė pastebėjo, kad ir euro įvedimo sąnaudos kris ant darbuotojų pečių, todėl MMA didinti būtina. Ji klausė, kodėl niekaip neįvedamos darbų ir pareigybių vertinimo sistemos, juk ne visi minėti 30 proc., gaunantys MMA, dirba nekvalifikuotą darbą. „Mes gi visi žinome, kad dalis jų gauna vokeliuose“, – sakė A. Jašinskienė. Jos manymu, dalis verslo šios ydingos praktikos atsisakytų, jeigu būtų pakelta MMA.
LPSK atstovas Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas paminėjo, kad1000 litų yra žemiau skurdo ribos, tuo tarpu „gudravimo“ pakėlus MMA neišvengta ir savivaldybių įstaigose: etatai pamažėjo iki 0,70, 0,90, nors darbuotojai turi atlikti tą patį darbą.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Sigitas Gailiūnas patvirtino, kad „gudraujama“ ne vien privačiame versle, nes niekas neturi iš ko MMA didinti. Pasak jo, patys darbuotojai su tuo sutinka, nes kita alternatyva – etatų mažinimas. S. Gailiūnio teigimu, atlyginimai ir taip automatiškai pakils, nes trūksta darbuotojų.
LPK atstovas Mykolas Aleliūnas pasidžiaugė, kad vyksta diskusija, tačiau dabar MMA iki 1500 kelti esą negalima, nes ekonomikos valdymo srityje – chaosas, klesti šešėlinis verslas.
A. Černiauskui pasiūlius priimtas nutarimas diskusiją atidėti iki kovo mėnesio, tada bus aiškūs 2013 m. rodikliai, pateikti Statistikos departamento ir Sodros. Tada tuomet esą bus matyti, „ką toliau darysim“.
Autorius: Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen