2014 m. sausio 24 d.
Sausio 21 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje buvo aptariamos Seimo vicepirmininko Algirdo Syso pateiktos Seimui svarstyti Darbo kodekso (DK) ir Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisos, kurios patikslina nuostatas, reglamentuojančias streiko sustabdymą, taip pat nustato kolektyvinių sutarčių aiškinimo taisykles bei aiškiau reglamentuoja streiko teisėtumo klausimą galiojant kolektyvinei sutarčiai.
Trišalės tarybos posėdyje dalyvavęs parlamentaras teigė, jog siūlomos pataisos sietinos su tam tikrais procesais, vykusiais Lietuvoje, taip pat priminė paradoksą, kai prie gyvybiškai svarbių sričių buvo priskirta alaus gamyba (UAB „Švyturio-Utenos alaus“ streiko atvejis). Šią situaciją išnagrinėjusi tarptautinė darbo organizacija (TDO) konstatavo, kad Lietuvoje yra ribojama darbuotojų teisė streikuoti.
Taip pat šiais projektais siekiama panaikinti trečiųjų teismą kaip kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjančią instituciją, o šiuo metu Darbo kodekse nustatytas Vyriausybės pareigas kolektyvinių ginčų sprendime perduoti darbo arbitražui.
Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai Trišalėje taryboje vieningai pritarė A. Syso siūlomiems pakeitimams, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Radišauskienė informavo, kad Vyriausybė palaiko DK pataisas, tačiau nepritaria Civilinio proceso kodekso pakeitimams. Kaip išaiškino Teisingumo ministerija, šios nuostatos esančios perteklinės, nes jos yra Darbo kodekse ir prieštarautų CPK įtvirtintose laikinųjų priemonių taikymo principams.
Pasak projekto iniciatoriaus ir profsąjungininkų, CPK pataisos yra reikalingos, nes teismai, pastaruoju metu svarstydami kolektyvinius darbo ginčus, vadovaujasi ne DK, o Civilinio proceso kodeksu.
Trišalės tarybos posėdyje grįžta ir prie skandalingojo Vyriausybės pasiūlyto Darbo kodekso pataisų paketo. Gruodžio 10 d. jis buvo priimtas svarstyti po pateikimo, bet Seimas projektą dar kartą atsiuntė svarstyti į Trišalę tarybą. Kaip pastebėjo Trišalės tarybos pirmininkas Artūras Černiauskas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija), projektas yra nežymiai pakoreguotas.
(Visi su pastaruoju susiję dokumentai – Seimo tinklalapyje).
Seimo narys A. Sysas griežtai kritikavo Vyriausybės iniciatyvą mažinti administracinę naštą verslui (atsisakyti atsiskaitymo lapelių, darbo pažymėjimų) kaip bloginančią darbuotojų padėtį, be to, pasak jo, tai prieštarauja ir Vyriausybės programai.
Trišalė taryba iš esmės nekeitė savo pozicijos. Seimui bus teikiamos atskirosios nuomonės, fiksuotos rugsėjo 24 d. protokole. Beje, profsąjungų ir darbdavių nuomonės šiuo klausimu sutapo gerokai dažniau, o Vyriausybės pozicija neretai buvo priešinga.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas Trišalėje taryboje Jonas Guzavičius stebėjosi, kodėl Vyriausybė primygtinai nori atsisakyti atsiskaitymo lapelių taip remdama šešėlinį verslą. „Darbdaviai Trišalėje taryboje ir anksčiau buvo prieš atsiskaitymo lapelių atsisakymą, tik Ūkio ministerija kažkaip paskaičiavo, kad tai verslui atneša 29 mln. milijonų nuostolio kasmet“, – piktinosi LPK atstovas.
Posėdyje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė paklausta, kokia situacija dėl DK „revizijos“, atsakė, jog ministerija nusprendusi tam suburti ekspertus. Šiuo metu yra paskelbtas konkursas ekspertų paslaugoms pirkti. Jos bus finansuojamos iš ES fondų, o 2015 m. pabaigoje turįs būti rezultatas. Ministrė patikino, kad bus bendradarbiaujama su TDO (Tarptautine darbo organizacija), o procese dalyvausiantys ir socialiniai partneriai.
Autorius: Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen