vdi_logo.jpg
2013 m. spalio 15 d.

vdi_logo.jpg

Pastaruoju metu padažnėjo sunkių nelaimingų atsitikimų darbe atvejų, kai darbuotojai susižaloja akis. Pernai įvyko 11 tokių nelaimių, o per 9 šių metų mėnesius, preliminariais duomenimis – 9. Vienas iš paskutinių trijų atvejų – akių trauma rugpjūčio mėnesį UAB „Geividus“ (Lazdijų r.) ir net 2 akių sužalojimo atvejai per vieną rugsėjo savaitę: AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje Nr. 3“ bei UAB „Adotas“ (Kėdainių r.). Visų šių įvykių aplinkybės panašios: elektrine maišykle maišomas betonas ištyško į betonuotojo akis, į talpyklą pilamo betono purslai nudegino operatoriaus akis, į talpą išleidžiamas tinkavimo skiedinys sužalojo tinkuotojo akis.


Akių traumos sudaro apie 3 proc. visų lengvų nelaimingų atsitikimų darbe, o sunkių – apie 8 proc. Akys sužalojamos, kai gręžiant, kalant metalą, tinkuojant, glaistant, šlifuojant į jas patenka svetimkūniai (metalo, medžio, cemento, tinko gabalėliai), taip pat jas nudeginus kalkėms, aerozoliams ar kitoms cheminėms medžiagoms. Dažnai akių traumos patiriamos dėl lekiančių metalo skeveldrų, kurios smūgiuojant atskyla nuo plaktukų ar nuo smūgiuojamų detalių. Būna, kad šaltkalvio darbuose įvorės išpresavimui naudojami atsitiktiniai daiktai, o ne specialūs įrankiai, todėl smūgio metu trūksta guolių žiedai ir jų skeveldros sužaloja darbuotojus. Kasmet šalies įmonėse įvyksta nelaimingi atsitikimai darbe į darbuotojų akis pataikius atšokusioms kalamoms vinims, stiklo šukėms, spyruokliuojančiai vielai.

Tiriant tokių nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes, nustatyta, kad daugiausiai jų įvyko apdirbamojoje pramonėje, statyboje, prekyboje.

Akys darbe sužalojamos dėl to, kad dirbama be asmeninių apsaugos priemonių – akinių. Vienais atvejais dirbantieji akiniais neaprūpinami, kitais – darbuotojai jų nedėvi, o darbdaviai nekontroliuoja, kaip darbuotojai vykdo įmonės darbų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Kartais asmeninė apsaugos priemonė išduodama, tačiau ji netinkama apsaugoti nuo rizikos susižaloti akis.

Skaudu tai, kad neįvertinamas nelaimės ir priemonės nelaimei išvengti santykis – darbuotojus aprūpinti akiniais, reikalauti teisingai juos dėvėti nereikia didelių investicijų. Savo ruožtu darbuotojas taip pat turi suprasti, jog regėjimo atstatymas yra brangus, reikalauja daug ir fizinių, ir psichologinių kančių. Akies traumą patyręs žmogus susiduria su dideliais gyvenimo pokyčiais, su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o kartais ir su negalia.

Todėl parenkant asmenines apsaugos priemones akių sužalojimui išvengti būtina įvertinti riziką kiekvienoje darbo vietoje ir darbo aplinkoje. Pabrėžtina, kad asmeninė apsaugos priemonė turi būti naudojama, kai negalima išvengti rizikos arba pakankamai jos apriboti kolektyvinėmis apsaugos techninėmis priemonėmis, darbo organizavimo priemonėmis, metodais ar tvarka.

Valstybinės darbo inspekcijos informacija