pinigai4-190x100.jpg
2013 m. rugpjūčio 23 d.

pinigai4-190x100.jpg

Šių metų gegužės – birželio mėnesiais buvo atliktas atlyginimų tyrimas, kurio metu surinkti šių metų balandžio mėnesio atlyginimų duomenys. Daugiau nei pusė – net 58 proc. – tyrime dalyvavusių Lietuvos darbdavių teigė, kad jų įmonėse atlyginimai per paskutinius šešis mėnesius nekito, taip pat neplanuojami jokie atlyginimų pokyčiai artimiausiems šešiems mėnesiams. 23 proc. atsakovų didino bazinius atlyginimus per pastaruosius šešis mėnesius, o 18 proc. respondentų teigė planuojantys didinti kai kurių profesijų darbuotojų atlyginimus per artimiausius 6 mėnesius.

Tyrimas buvo atliktas trijose Baltijos šalyse, taikant tą pačią metodiką. Pagrindinis šio tyrimo išskirtinumas tas, kad buvo siekiama išsiaiškinti skirtingų pareigybių ir profesijų atlyginimų tendencijas, o ne nustatyti bendrą šalies vidurkį, kuris nesuteikia realiai naudingos informacijos. 

Įmonės, kurios nurodė, kad per pastaruosius šešis mėnesius koregavo atlyginimus, vidutiniškai didino bruto atlyginimą 15-16 proc., o teigusios, kad planuoja koreguoti atlyginimus – ketino padidinti bruto atlyginimą vidutiniškai 10 proc. Tačiau šie skaičiai labai skiriasi kalbant apie skirtingas profesijas. Pavyzdžiui, vadovų atlyginimai didėjo 26 proc., informacinių technologijų specialistų 27 proc., o technikų ar mechanikų – mažiau nei 10 proc. Svarbu paminėti, kad tyrimo respondentai nurodė, jog atlyginimai buvo didinami arba planuojami didinti ne visiems darbuotojams, o tik daliai jų. Pagrindine priežastimi, leidusia įmonėms didinti kai kurių darbuotojų atlyginimus, nurodoma įmonės finansiniai rezultatai, asmeninis darbuotojų tobulėjimas bei padidėjęs jų darbo produktyvumas.

Tyrimo duomenimis, vadovų atlyginimai neatskaičius mokesčių Lietuvoje vidutiniškai svyruoja nuo 3500 iki 7700 litų. Žemesnės grandies vadovų ir projektų vadovų – nuo 3000 iki 6500 litų. Aptarnavimo srities ir pardavimų specialistai vidutiniškai uždirba nuo 1400 litų iki 3000 litų, biuro administravimo darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 1700 iki 2850 litų neatskaičius mokesčių. Keleto šiuo metu paklausiausių specialybių vidutiniai atlyginimai neatskaičius mokesčių: tiekimo, transporto, logistikos paslaugų vadovo – 5600 litai, gamybos padalinio vadovo – 5400 litų, inžinieriaus – 4000 litų, suvirintojo ir šaltkalvio 2300 – 2400 litų, programinės įrangos kūrėjo – 6500 litų, IT sistemų administratoriaus – 3400 litų. Lyginant tris Baltijos šalis, beveik visų specialybių ir profesijų atlyginimai yra aukščiausi Estijoje, antroje vietoje – Latvija, o Lietuva vis dar atsilieka pagal atlyginimų vidurkį. 

Beveik pusė darbdavių (49 proc.) nurodė, kad artimiausiu metu jiems reikės papildomų darbuotojų, o 44 proc. teigė, kad darbuotojų skaičius yra stabilus ir įmonės neplanuoja jokių pokyčių. Darbdaviai prognozuoja, jog artimiausiu metu didės logistikos, paslaugų sektoriaus, pardavimų specialistų bei įvairių sričių kvalifikuotų darbininkų paklausa. Didžioji dalis darbdavių sakė, kad jų veiklai tiesioginę įtaką daro tinkamos darbo jėgos trūkumas: 59 proc. respondentų trūksta kvalifikuotų specialistų, 12 proc. nurodo, kad neužtenka mažai kvalifikuotos arba nekvalifikuotos darbo jėgos.

Vertinant darbo organizavimą, tyrimo duomenimis darbuotojams itin svarbu patiems turėti galimybę laisvai priimti sprendimus dėl savo darbo organizavimo. Didžioji dauguma darbdavių teigė, kad jie įtraukia darbuotojus į jų darbo procesų planavimą ir patiems suteikia galimybę rinktis darbo metodus bei priemones. Tačiau darbuotojams paliekama daug mažiau laisvės pasirinkti darbo laiką ir vietą, o mažiausiai įtakos darbuotojai turi sprendžiant dėl jų atlyginimo dydžio.   

Darbdavių ir darbuotojų atlyginimo tyrimą Lietuvoje bendradarbiaudamos atliko trys organizacijos – Lietuvos verslo konfederacija, Atlyginimų tyrimo agentūra ir „CV Online LT“. Taikant tą pačią metodiką tyrimas buvo atliktas trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje tyrime dalyvavo 179 įmonės ir 3 163 darbuotojai. Iš viso Baltijos šalių tyrime dalyvavo 705 darbdaviai ir 19 878 darbuotojai. Toks tyrimas Lietuvoje ir Latvijoje vykdomas pirmą kartą, Estijoje – penktą. Tyrimo metu surinkta informacija apie 310 profesijų, kurių klasifikacija paremta tarptautiniu profesijų klasifikacijos standartu (ISCO) 2008v1.5b.