ĮSIGALIOJO PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO PATAISOS
2013 m. liepos 2 d.
Birželio 28 d. Pezidentė pasirašė Seimo priimtus Profesinių sąjungų įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimus, kuriais numatoma leisti profesines sąjungas steigti ir būti jos nariais Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems darbinį teisnumą ir veiksnumą.
Šiuo metu profesinių sąjungų nariais gali būti tik asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, ar kitais įstatymo numatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimams pritarė tik 59 Seimo nariai, prieš balsavo 6, susilaikė 29. Darbiniam teisnumui ir veiksnumui energingai prieštaravo Seimo narys A. Šimašius.
Pagal priimtus pakeitimus fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą, turės teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sąjungas valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Profesinių sąjungų nariais galės būti bedarbiai, pensininkai, studentai. Įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygiu, organizuotų profesinių sąjungų nariais galės tapti tik tos įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai.
Naujos nuostatos nustato, kad profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turės visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute). Kiti profesinių sąjungų nariai turės visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute), išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie galėtų turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms. Naujomis pataisomis nuspręsta praplėsti profesinių sąjungų funkcijas kontroliuojant darbo įstatymų laikymąsi.
Seimas nusprendė atsisakyti nuolatinio profesinių sąjungų rėmimo. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šį spendimą būtina priimti „atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos kuriamos laisvai ir veikia savarankiškai, nubrėžia ne tik valstybės ir profesinių sąjungų sąveikos ribas, bet ir profesinėms sąjungoms valstybės teikiamos paramos konstitucines ribas“.
Priimtais teisės aktų pakeitimais siekiama suderinti Profesinių sąjungų įstatymo normų turinį ir terminus su Europos socialine chartija, Darbo kodeksu ir Darbo tarybų įstatymu:
5 str. papildytas: Valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose.
13 str. papildytas: Darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas šio įstatymo 17 straipsnyje numatytas funkcijas.
Profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu šie nariai profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigoms atlikti atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis.
17 str. papildytas: Profesinės sąjungos, jų inspekcijos informaciją dėl darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų laikymosi pažeidimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo arba sužinojimo apie pažeidimo padarymą momento perduoda Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.
Teisės aktą galite rasti čia.