2013 m. balandžio 10 d.
Balandžio 9 d. posėdžiavusi Lietuvos trišalė taryba nusprendė, kad minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas iki 1000 litų, pasak tarybos pirmininko Vytauto Zimnicko, nesukėlė „didelių socialinių pasekmių ir kataklizmų darbo rinkoje“ ir nutraukė darbo grupės „Dėl išlygų taikymo, susijusio su minimalios mėnesinės algos padidinimu, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms“ veiklą. Pasiūlyta prie šio klausimo grįžti rudenį ir „paanalizuoti situaciją per ilgesnį laiko tarpą“.
 

Taip pat Trišalėje taryboje dar kartą svarstytos Profesinių sąjungų įstatymo pataisos. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėjos Eglės Radišauskienės, projektas jau bene prieš penkerius metus buvo svarstytas taryboje ir 2011 metais pakliuvo į Parlamentą, tačiau tik šiemet ministrė Algimanta Pabendiskienė pataisas pristatė Seimui.

Projekto pagrindinis akcentas – nuostata, kad profesinių sąjungų nariais galėtų būti ne tik pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, bet visi, turintieji darbinį veiksnumą: tiek bedarbiai, pensininkai, tiek studentai.
 
Jie neturėtų visų profesinės sąjungos nario teisių: negalėtų balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms.
Įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygiu organizuotų profesinių sąjungų nariais galėtų būti tik įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai.
 
Taip pat sulygintos darbo tarybų ir profsąjungų atstovams suteikiamos garantijos, nes šiuo metu darbo tarybų atstovai turi daugiau lengvatų. Kartu teikimas ir Civilinio kodekso pakeitimas, kuris numato, kad ir užsienio šalių piliečiai gali būti profsąjungų steigėjais.
 
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Sigitas Gailiūnas niekaip negalėjo „pagauti“, kodėl nedirbantys asmenys turėtų būti profsąjungos nariais. „Dar reikia įrašyti, kad renkamais į visus valstybės postus, ministrais gali būti tik profsąjungų nariai, – ironizavo darbdavių atstovas. – O dar padaryti, kad Seimo narių būtų ne 141, o 2 958 tūks., tiek, kiek Lietuvoje gyventojų. Tada labai aiškiai išryškės lygiavos principas“.
 
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė paaiškino, kad
Darbo kodekse jau dabar yra numatyta, jog turintis darbinį veiksnumą asmuo gali būti profsąjungos nariu, todėl teisės aktus tiesiog reikia suvienodinti. Ji teigiamai vertino galimybę studentams būti profsąjungų nariais, nes jie, ateidami į darbo rinką jau žinotų savo teises, kas tai yra socialinis dialogas, nesvarbu, kuo jie bus – darbuotojais ar darbdaviais.
 
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius informavo, kad kreiptasi į visas Seimo frakcijas dėl susitikimų šiuo klausimu. „Šiandien buvo susitikimas su konservatorių frakcija ir jie neprieštarauja šiam pasiūlymų paketui“, – sakė jis.
Šiuo metu profesinių sąjungų nariais gali būti tik asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, ar kitais įstatymo numatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje.
 
Ramunė Motiejūnaitė – Pekkinen