2013 m. sausio 14 d.
Teismas atidėjęs jungtinės profesinių sąjungų atstovybės paskelbtą streiką trisdešimčiai dienų pripažino, kad alaus gamyba yra neatidėliotini (gyvybiniai) visuomenės poreikiai ir jų tenkinimui streikas gali kelti grėsmę.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu svarbu, kad žmogaus teisių ribojimas būtų atliktas pagal įstatymą, turėtų teisėtą tikslą ir atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“ demokratinėje visuomenėje, būtų proporcingas. Todėl teismų profesinių sąjungų skelbto streiko atidėjimas neribotam laikui ne pagal įstatyme įtvirtintas sąlygas (įstatyme leidžiama iki trisdešimt dienų ir tik neatidėliotiniems visuomenės poreikiams, o ne alaus gamybai) reiškia darbuotojų teisės streikuoti ribojimus nenumatytus įstatyme ir tai pažeidžia darbuotojų teisę streikuoti.
Lietuvos Aukščiausias teismas pripažino, kad kolektyvinės sutarties nuostatos dėl atlyginimo peržiūrėjimo reikalauja derybų būdu nustatyti naujus atlyginimus iki kiekvienų metų balandžio 1 d. Tai reiškia, kad ne ieškovas vienašališkai nustato darbo užmokestį, o atlyginimų dydis nustatomas šalių susitarimu. Šalims nesusitarus darbuotojai įgyja teisę streikuoti. Tuo tarpu teismas pripažino, kad pakanka fakto, kad šalys derėjosi dėl darbo užmokesčio ir tos derybos vyko sąžiningai, nes darbdavys pasiūlė padidinti atlyginimą 1,8 %. Kitaip tariant, pagal teismo logiką, jeigu darbdaviai neatsisako derėtis dėl darbo užmokesčio ir tokios derybos įvyksta, nors ir baigiasi nesutarimu darbuotojai neturi teisės streikuoti. Tačiau derybos be teisės streikuoti yra ne derybos, o maldavimas, nes darbuotojai be teisės streikuoti ar streiko realios grėsmės neturi jokių kitų svertų įtakoti darbdavio sprendimus dėl jų darbo sąlygų.
Teismai nurodydami, kad AB „Švyturio-Utenos alus“ darbuotojų atlyginimai yra gerokai didesni už šalie vidurkį nevertino, kad įmonė išsimokėjo 200 000 milijonų litų dividendų ir įmonės pelningumas yra tris kartus didesnis nei vidutinis Lietuvos įmonių pelningumas. Tuo tarpu visi išsimokėti dividendai išvažiavo iš Lietuvos į Daniją.
Teismai neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų keliamų reikalavimų dėl darbo užmokesčio tikslingumą ir pagrįstumo. Tai turi spręsti pačios derybų šalys. Jeigu teismas žino, kad darbuotojams yra mokamas per didelis darbo užmokestis, tai grįžtama į planinės ekonomikos laikus, kada visuotinai buvo nustatomas darbo užmokestis. Tokiu atveju teismai nustatę kiek kiekvienos įmonės darbuotojams turi uždirbti gal gali padidinti darbuotojų darbo užmokestį, jeigu darbuotojas gauna per mažą darbo užmokestį.
Šalių ginčą dėl to kiek turi būti didinamas atlyginimas arba koks ekonominis interesas darbuotojų ar darbdavio turi būti tenkinamas arba koks ekonominis kompromisas turi būti pasiektas gali išspręsti tik šalys suteiktų ekonominių svertų pagalba – šiuo atveju darbuotojai naudodamiesi teise į streiką.
Kolektyvinis darbo ginčas yra ginčas dėl skirtingų interesų, darbdavys turi interesą kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti tikslą, t.y kad už mažesnį atlyginimą darbuotojai atliktų kuo daugiau darbo, o darbuotojai turi priešingą interesą už kuo didesnį darbo užmokestį parduoti savo darbą. Todėl teismas negali vertinti kieno interesas yra svarbesnis, o kompromisą gali rasti tik darbo santykių šalys joms suteiktų ekonominių svertų pagalba. Tuo tarpu teismas gali vertinti tik kolektyvinio ginčo procedūrinius dalykus, o ne jų turinį.
Teismas nurodė, kad profesinės sąjungos, po taikinimo komisijos dar galėjo pasitelkti ginčo sprendimui tarpininką ar kreiptis į arbitražą. Tačiau Tarptautinės darbo organizacijos asociacijų laisvės komitetas nagrinėjantis skundus dėl asociacijų laisvės pažeidimų atskiruose valstybėse yra pasisakęs, kad kolektyvinio ginčo šalių taikinimas neturi užtrukti per ilgai, kad streikas nepasidarytų nebeįmanomas ar neefektyvus. Pagal dabar galiojančius įstatymus, kad pradėti streiką taikinimo procedūros užtrunka minimaliai 21 dieną ir tai TDO nuomone yra teisės streikuoti pažeidimas, nes per tokį laiką šalys gali užmiršti dėl ko prasidėjo ginčas. Tuo tarpu Švyturio atveju taikinimo procedūros užtruko ilgiau kaip du mėnesius ir teismas vis tiek neleido streikuoti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio (susirinkimų ir asociacijų laisvė) taikymo, pabrėždamas teisės į streiką svarbą, yra nurodęs, kad streikas, kuris leidžia profesinei sąjungai išreikšti savo požiūrį, yra svarbus profesinės sąjungos narių interesų apsaugos aspektas.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos informacija