2012 m. gruodžio 14 d.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė „Žinių radijo“ laidoje „Aš manau!“ teigė pritarianti naujosios Vyriausybėms ketinimams nuo sausio 1 d. didinti minimaliąją mėnesinę algą šalyje iki 1000 litų, nepaisant baimių, kad toks darbo užmokesčio didinimas gali sužlugdyti nemažai smulkių įmonių, ypač rajonuose. Jos įsitikinimu, bendrovės, kurios darbuotojams neišgali mokėti bent 1000 litų atlyginimo per mėnesį, išlikti nevertos.

„Aš manau, kad toks verslas, kuris negali žmogui mokėti (1000 litų algos – red.), gal jo ir visiškai nereikia. Pavyzdžiui, švedų politika: jeigu tu neišgali mokėti tam tikro atlyginimo, tai jie perkvalifikuoja tuos žmones, įmonė bankrutuoja ir vėl žmogus patenka į darbo rinką. Šito mechanizmo mes neturim. Čia yra ne verslas, čia yra žmonių kankinimas darbe. Niekas gi netiki, kad iš minimalios algos kas nors gali pragyventi“, – „Žinių radijui“ sakė G. Gruzdienė.

G. Gruzdienei pritarė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Mečislovas Zaščiurinskas. Pasak jo, apklausos parodė, kad dėl padidėjusios minimaliosios mėnesinės algos gali bankrutuoti tik 2-3 proc. įmonių.

„Mes darėm apklausą, gal 2-3 proc. tas pasieks, bet aš tikiu mūsų verslininkais. Mes gabūs žmonės, mūsų genetika yra visiškai kitokia negu didžiųjų kai kurių šalių. Mūsų žmonės yra išmanūs ir verslūs, ir vis tiek nebus tų visų tokių bankrotų“, – kalbėjo M. Zaščiurinskas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario teigimu, valstybei minimaliojo darbo užmokesčio didinimas iki 1000 litų kainuos 160 mln. litų, tačiau šie pinigai esą bus susigrąžinti per įmokas „Sodrai“, privalomajam sveikatos draudimui ir kitus mokesčius.

„Iš valstybės biudžeto tai pareikalaus 160 mln. litų. Iš jų 62 mln. litų bus reikalingi Vyriausybės struktūrom, o 98 mln. litų savivaldybėm. Bet mes gaunam papildomai 109 mln. litų „Sodrai“, mažiau milijonų gaunam PSD ir t.t. Be to, kokia dar specifika yra, minimalų mėnesinį atlyginimą gauna tie žmonės, kurie nelaiko pinigų kojinėse. Reiškia, tie pinigai iškart vartojami, o vartojimas galimai didina darbo vietas, apyvartumas didėja ir t.t.“, – sakė M. Zaščiurinskas.

Visgi tokie skaičiavimai minimaliosios mėnesinės algos didinimą kritikuojančio Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno neįtikino.

„Imkim paprastą pavyzdį: tam, kad žmogui išmokėtume 1000 litų „į rankas“, ta darbo vieta kainuoja apie 1400 litų. Paimkime biudžetinį sektorių – tu jam išmoki, 400 litų per visus susigrąžini, gerai, bet tu vis tiek išmokėjai. Sakyti, kad viešajame sektoriuje mes didinsime algas ir taip susigrąžinsim ir padauginsim pinigų, yra visiškai nerimta“, – sakė Ž. Šilėnas.

Visą diskusiją apie planus didinti minimaliąją mėnesinę algą išgirsite šeštadienį, 11 val., „Žinių radijo“ laidoje „Aš manau!“. Laidą veda Aurimas Perednis.

www.ziniur.lt