2012 m. lapkričio 27 d.
Pateikiame duomenis, kokios išmokos atleidžiamiems darbuotojams skiriamos įvairiose pasaulio šalyse.

Lietuva

* Dėl atleidimo darbdavys privalo informuoti darbuotoją prieš du mėnesius. Neįgaliuosius, darbuotojus iki 18 metų, auginančius vaikus iki 14 metų bei tuos, kuriems iki senatvės pensijos liko penkeri metai, – prieš keturis mėnesius.

Darbo kodekso 140 straipsnis nustato, kad nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, jam išmokama išeitinė išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas pagal jo darbo stažą toje įmonėje, iš kurios yra atleidžiamas:

stažas iki 12 mėn. – 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka;

nuo 12 iki 36 mėn. – 2 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka;

nuo 36 iki 60 mėn. – 3 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka;

nuo 60 iki 120 mėn. – 4 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka;

nuo 120 iki 240 mėn. – 5 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka;

daugiau kaip 240 mėn. – 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Be to, darbdaviui nutraukiant darbo sutartį, nesibaigus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminui, sumokama ne tik išeitinė išmoka, apskaičiuota pagal darbuotojo darbo stažą, bet ir darbo užmokestis už laikotarpį iki įspėjimo termino pabaigos, kurį darbuotojas būtų dirbęs (Darbo kodekso 130 str. 5 d.).

JAV

* Nėra federalinio įstatymo, nustatančio darbdavio ir darbuotojo santykius. Daugeliu atvejų darbdavys ar darbuotojas gali nutraukti sutartį bet kuriuo momentu, be konkrečios priežasties.

JAV nenustatytas pensijos amžius.

Darbdavys negali atleisti darbuotojo kada panorėjęs, tuo atveju, jei taip sutarta konkrečioje darbo sutartyje. Tokiu atveju, atleidimas galimas tik darbuotojui pažeidus sutarties sąlygas.

Apribota darbdavio galimybė atleisti dėl diskriminacinių priežasčių. Pavyzdžiui, rasės, lyties ar amžiaus.

Atleidžiant darbuotoją neprivaloma pranešti iš anksto, išskyrus atvejus, kai įmonėje dirba ne mažiau, kaip 100 darbuotojų ir atleidžiama masiškai. Tokiu atveju žmones privalu informuoti mažiausiai prieš 60 dienų. 

Darbdavys įstatymais neverčiamas mokėti išeitines kompensacijas, tačiau atskiros valstijos numato atvejus, kai darbuotojas gali pretenduoti gauti kompensaciją: jei atleistas ne dėl savo kaltės, o dėl to, jog neliko tos darbo vietos ir t.t. Arba išmokamos kompensacijos, kad ateityje nekiltų problemų ieškant naujų darbuotojų.

Išeitinė kompensacija dažniausiai siekia 1 ar 2 savaičių darbo užmokesčio dydį už kiekvienus įmonėje praleistus metus.

Jungtinė Karalystė

* Dėl atleidimo darbuotojas įspėjamas prieš 90 dienų arba, jei numatyta darbo sutartyje, atsižvelgiama į darbo stažą: dirbti metai dauginami iš savaičių.

Asmuo, neišdirbęs dvejų metų atleidžiamas nemokant kompensacijos.

Darbuotojas, dirbęs daugiau nei dvejus metus (jei asmeniui iki 22 metų išmokama pusės savaitės algos dydžio išeitinė kompensacija, už kiekvienus dirbtus metus); (asmenims nuo 22 iki 40 metų – 1 savaitės, o vyresniems nei 41 metų – 1,5 savaitės algos dydžio išeitinė kompensacija, už kiekvienus dirbtus metus).

Maksimalus privalomos kompensacijos dydis – 20 savaičių alga.

Airija

* Kiekvienas darbuotojas, dirbęs bent 13 savaičių, dėl numatomo atleidimo, darbdavio įspėjamas iš anksto. Atsižvelgiant į stažą – prieš 1-8 savaites.

Darbuotojas, dirbęs daugiau nei dvejus metus, gauna išeitinę kompensaciją (kiekvieni dirbti metai – 2 savaičių atlyginimo dydžio kompensacija, plius – vienos savaitės atlygis (maksimali savaitės išmoka negali būti didesnė nei 600 eurų (2072 litai).

Ispanija

* Darbuotojas gali būti atleistas dėl konkretaus įstatymu numatyto pažeidimo – tuomet jis darbo gali netekti per dieną.

Atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva, be konkrečios priežasties, būtiną darbuotoją įspėti prieš 30 dienų. Atleidžiant neįspėjus, darbdavys privalo sumokėti 30 dienų darbo užmokestį.

Jei su darbuotoju sudaryta ilgalaikė darbo sutartis, už kiekvienus dirbtus metus jam priklauso 45 dienų atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija. Didžiausia kompensacija – 22 mėnesių atlyginimas.

Prancūzija

* Darbuotojus galima atleisti tik dėl „realių ir rimtų“ priežasčių, kurios teisiškai tiksliai neapibrėžtos.

Už sunkų nusižengimą darbuotojas atleidžiamas nemokant kompensacijos. Jei nusižengimas pripažįstamas „rimtu“, darbuotojui sumokama nepanaudotų atostogų išmoka. Kitais atvejais, darbdavys sumoka už atostogas ir dar papildomą kompensaciją.

Mažiau nei du metus dirbantys darbuotojai turi būti įspėti prieš mėnesį, o ilgiau dirbantys – prieš du. Šiuo laikotarpiu, dvi valandas žmogus gali skirti kito darbo paieškoms.

Įstatymu minimaliai numatoma, kad kiekvieni dirbti metai, žmogui garantuoja penktadalį mėnesio algos. Jei darbo stažas – didesnis nei 10 metų, kiekvieni papildomi metai, skaičiuojant nuo šio laikotarpio – dvi penkioliktosios mėnesio atlyginimo dalys.

Vokietija

* Įspėjimo laikas numatomas atsižvelgiant į stažą. Dirbusieji bent dvejus metus turi būti įspėti prieš mėnesį. Darbuotojus, dirbusius 20 metų, darbdavys privalo įspėti prieš septynis mėnesius.

Neįspėjus iš anksto atleidžiami nusižengę darbuotojai.

Išeitinės kompensacijos mokamos tais atvejais, kai atleidžiama dėl bendrovėje susiklosčiusios situacijos, pavyzdžiui, etatų mažinimo.

Dažniausiai kompensacijos dydis siekia pusę mėnesio atlygio už kiekvienus dirbtus metus, tačiau darbuotojas gali reikalauti sumokėti 75 procentus mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją už kiekvienus dirbtus metus.

parengta pagal „Lietuvos rytas“ dienraščio informaciją

www.lpsk.lt