2012 m. rugpjūčio 13 d.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) leidinyje „Lietuvos profsąjungos” spausdinamame interviu LPSK narės Maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė kritiškai vertina ligšiolinę Konfederacijos veiklą. LPSK valdybos ir tarybos narė kritikuoja dabartinį jos pirmininką Artūrą Černiauską, prikišdama jam „neatitikimą tarp žodžių ir darbų”, nepatenkinamą LPSK veiklos organizavimą.
„Lietuvos profsąjungų” klausimas: Dar balandžio mėnesį paskelbta, kad LPSK rems tris kandidatus rudenį vyksiančiuose LR Seimo rinkimuose. Tarp jų – ir nepartinis kandidatas LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas. Nors pats būsimasis kandidatas sako, kad rinkimus pirmiausia reikia laimėti, o tik po to spręsti su pasikeitimais susijusius klausimus, galimi pokyčiai LPSK vadovybėje yra pakankamai tikėtini. Kokį asmenį Jūs matytumėte LPSK pirmininko poste, jeigu A.Černiausko dalyvavimą rinkimuose vainikuotų sėkmė?
G.Gruzdienės atsakymas: P. A.Černiauskas, būdamas Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnų profesinės sąjungos pirmininku, buvo aršiausias profesinių sąjungų veiklos kritikas, randu daug neatitikimų tarp žodžių ir darbų. Pvz., kandidatuodamas į LPSK pirmininko postą jis sakė, kad nenormalu, kai profesinių sąjungų lyderiai kandidatuoja į Seimą ir palieka profsąjungas.
Dabar jis veikia priešingai savo buvusioms deklaracijoms, ir tai kelia nerimą, nes jo politinės nuostatos man iki šiol nėra aiškios.
Tačiau manau, kad profesinėms sąjungoms būtų geriau, jei jis būtų išrinktas. Jeigu paskutinis LPSK suvažiavimas būtų priėmęs maistininkų profesinės sąjungos siūlytas LPSK įstatų pataisas, situacija būtų kitokia, nes valdymą siūlėme atskirti nuo vykdymo.
Dabar vasarą, kai daromos visokios „manipuliacijos“ su galimais nacionaliniais susitarimais, DK pakeitimais, bet neįmanoma surinkti kvorumo LPSK Valdybos posėdžiui ir priimti politinių sprendimų. Neaišku kas, kada ir kiek laiko atostogauja LPSK, ir kai kurių šakų vadovai kai kur tapę „kunigaikščiais“, gyvenančiais iš patalpų nuomos ar net jų pardavimų.
LPSK vykdyti projektai dirbo ne profesinių sąjungų narių (t.y. darbuotojų), o tam tikrų lojalių „centriukų“ naudai- ir turime rezultatą.
Iš tiesų labai gaila, kad LPSK per dešimtmetį neišugdė naujų lyderių, nėra ekspertų, kurie galėtų konsultuoti, pvz., darbo apmokėjimo, socialinio draudimo klausimais. Reikalus „tempia“ kelių šakų specialistai, kuriems „ne tas pats“.
Dėl karjeros perspektyvų profesinėse sąjungose nebuvimo, pas mus neužsibūna nauji jauni žmonės, Jaunimo centras labai susilpnėjo.
Manau, kad reikia plačių diskusijų dėl profesinių sąjungų perspektyvos Lietuvoje, įtraukiant tam visų profesinių sąjungų narius, o ne tik vadovus.
Gaila, kad praktiškai nunyko LPSK švietimo fondas, kuris galėjo suvaidinti reikšmingą vaidmenį lavinant tiek darbuotojus, tiek lyderius. Bet tikiu, kad jis turės atgimti pasikeitus vadovams.
PN archyvo nuotr.: G.Gruzdienė (pirmoji iš kairės) LPSK IV suvažiavime kartu su kitais Maistininkų delegatais
Pagal leidinį „Lietuvos profsąjungos”