2012 m. liepos 17 d.
Nors Europos Sąjunga yra vienas iš tų pasaulio regionų, kuriuose daugiausia ne tik gerovės, bet ir teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms, tačiau kaip liudija Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) paskelbta ataskaita, neteisingumo situacijų taip pat netrūksta.
Ataskaitoje nurodoma, kad ES valstybėse narėse 880 tūkst. asmenų patenka į priverstinio darbo aukų kategoriją. Priverstiniu darbu tarptautinėje teisėje vadinama tokia situacija, kai asmuo dirba prieš savo laisvą valią, yra spaudžiamas tiesioginiai grasinant, įveliant į skolas, iš jo atimami asmens dokumentai, grasinama išduoti migracinėms tarnyboms. Tokios situacijos yra panašios, nors ir ne tapačios, vergovinėms praktikoms, už jas numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Iš minėtųjų 880 tūkst. asmenų apie 30 proc. yra seksualinio išnaudojimo aukos. Daug priverstinio darbo taip pat yra žemės ūkio, namų darbo, statybų sektoriuose. Daugiausia aukos yra patys Europos Sąjungos piliečiai (ypač iš iš Vidurio ir Rytų Europos), bet nemažai jų yra iš Azijos bei Afrikos. Ekspertai pastebi, kad priverstinio darbo praktika paplitusi ne tik Pietryčių Azijos regione, kur tokių dirbančiųjų daugiausia (56 proc.), ar Afrikoje, bet ir buvusiose komunistinio bloko šalyse, pietryčių Europoje.
ILO duomenimis, visame pasaulyje priverstinį darbą dirba daugiau nei 21 mln. žmonių. 58 proc. iš visų priverstinio darbo situacijoje esančių asmenų yra moterys. Pastarosios dar labiau kenčia dėlto, kad dažnai neturi reguliarių dokumentų, leidimo gyventi ir dėlto gali būti dar labiau spaudžiamos. Taip pat intensyviai nelegaliam ir priverstiniam darbui yra išnaudojami vaikai – net 5,5 mln. vaikų iki 18 metų yra verčiami dirbti žmogaus orumą žeidžiančiomis sąlygomis arba tapę „darbdavių“ įkaitais.
Parengta pagal Vatikano Radijo ir ilo.org informaciją