2012 m. liepos 13 d.
„Planuojama, jog įgyvendinus visus šiuo metu numatytus planus ir priemones, jaunimo nedarbo mažėjimas turėtų būti dar aktyvesnis“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

– Jaunimo užimtumo problema buvo ir tebėra aktuali. Kaip ji sprendžiama?

– Jaunimo užimtumo problema yra aktuali visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Mano nuomone, privalo būti išnaudotos visos galimybės siekiant mažinti jaunimo nedarbą bei sudaryti palankias sąlygas jaunam žmogui gyventi ir dirbti būtent Lietuvoje. Todėl būtina ne tik pasinaudoti ES parama, bet ir peržiūrėti bei suaktyvinti jau veikiančias priemones, programas ar projektus, skirtus skatinti jaunų žmonių užimtumą, kas ir yra šiuo metu intensyviai daroma.

– Ar pasiteisino „Sodros“ lengvata darbdaviams, įdarbinantiems jaunus žmones? Ji baigia galioti liepos 31 d. Ar planuojate ją pratęsti?

– Taip, mes siekiame, kad ši „Sodros“ lengvata darbdaviams, įdarbinantiems jaunus žmones, būtų pratęsta, ją transformuojant ir panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Kitą savaitę tokį projektą teiksiu Ministrų Kabineto pasitarime. Tai būtų nauja priemonė „Parama pirmajam darbui“, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Ji leistų padidinti jaunimo užimtumą, bus sudarytos papildomos finansinės paskatos darbdaviui įdarbinti jauną patirties neturintį žmogų. Įgyvendinant šią priemonę, parama bus teikiama pirmą kartą įsidarbinusiam pagal darbo sutartį, bet iki tol nedirbusiam žmogui, kurio amžius nuo 16 iki 29 metų. Parama būtų skiriama daliniam darbo užmokesčiui kompensuoti 12 mėnesių laikotarpiui. Tam suplanuota skirti 32 mln. litų, perskirsčius ES fondų lėšas tarp kitų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamų priemonių. Kaip rodo praktika, būtent toks verslo skatinimas, siekiant padėti jauniems žmonėms įsilieti į darbo rinką, yra efektyviausias. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, pagal šią lengvatą per pirmuosius 3 šių metų mėnesius pirmą kartą buvo įdarbinti 27,8 tūkst. žmonių.

– Ką valstybė gali pasiūlyti jaunam žmogui, norinčiam pradėti verslą? Ar pasiteisino Jūsų vadovaujamos ir Finansų ministerijų iniciatyva įkurtas Verslumo skatinimo fondas?

– Pirmiausia reikėtų pagirti jaunimą – jis tikrai turi drąsių ir ambicingų idėjų, nori pradėti savo verslą ir tikrai aktyviai domisi galimybėmis gauti paramą. Vien tai, kad žmogus nori prisiimti atsakomybę ir kurti verslą, pridėtinę vertę savo valstybei, didinti jos konkurencingumą, rodo kokie verslūs, aktyvūs ir pilietiški yra jauni žmonės. Todėl valstybė juos turi ne tik morališkai palaikyti, bet ir skatinti.

Mes nuolat stengiamės priminti jauniems žmonėms, kad galimybių yra ir valstybė tikrai gali padėti jiems žengiant pirmuosius žingsnius verslo keliu.

Štai, pavyzdžiui, nuo to laiko, kai iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) pradėti teikti mikrokreditai – paskolos iki 86 tūkst. litų itin mažomis palūkanomis, t. y. nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki šių metų liepos 1 d., beveik 300 žmonių iki 29 metų gavo tokias paskolas, o vien tik pernai buvo sukurta 321 nauja darbo vieta, pasinaudojus šio projekto teikiamomis galimybėmis. Na, o per pirmuosius penkis šių metų mėnesius išduoti 93 mikrokreditai už 5,3 mln. litų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebimas aktyvesnis skolinimasis – išduota 31 proc. daugiau paskolų, o jų suma – 23 proc. didesnė nei 2011 m. pirmąjį pusmetį. Lyginant su praėjusių metų antruoju pusmečiu, augimas dar didesnis – 50 proc. daugiau paskolų ir 43 proc. didesnė jų suma.

Aktyviausiai iš šio fondo skolinasi mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo, grožio paslaugų, mašinų trumpalaikės nuomos, laisvalaikio organizavimo ir reklamos įmonės. 35 proc. paskolų suteikta jaunimui iki 29 m., 8 proc. – vyresniems nei 50 m. gyventojams, 6 proc. – bedarbiams. Šios gyventojų grupės yra prioritetinės skirstant VSF paramą.

O nuo šių metų pradžios taikoma dar viena lengvata imantiems mikrokreditus, – paskolų gavėjams kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų. Tai gana svari parama, ir jaunimas ja aktyviai naudojasi. Per visą VSF laikotarpį kompensuota beveik 278 tūkst. litų paskolų palūkanų. Be to, dalinis paskolų kompensavimas taikomas ir kitoms UAB INVEGA administruojamoms verslumo skatinimo priemonėms.

Dar viena laukianti naujovė – siekiant skatinti žmones, ypač jaunimą, aktyviau naudotis VSF teikiamomis galimybėmis ir palengvinti pradedantiesiems verslą įsitvirtinti rinkoje yra planuojama nauja priemonė – „Subsidijos verslumui skatinti“, pagal kurią šio fondo paskolų gavėjams bus teikiamos subsidijos darbo užmokesčiui iš dalies kompensuoti.

– Kokias dar priemones esate numatę jaunimo užimtumui skatinti?

– Tokių priemonių iš tiesų yra nemažai. Verta paminėti, kad liepos 10-ąją pasirašiau įsakymą dėl finansavimo skyrimo Lietuvos darbo biržos projektui „Jaunimo užimtumo didinimas“, kurio tikslas – padėti jaunam žmogui įsidarbinti, sudarant galimybes įgyti praktinių įgūdžių. Bendra projekto vertė – beveik 20 mln. litų ES lėšų. Planuojama, kad šio projekto metu ne mažiau kaip 6 tūkst. jaunuolių iki 29 metų bus įtraukti į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemones. Na, o jaunuolių, įdarbintų per 6 mėnesius po dalyvavimo šiose remiamo įdarbinimo priemonėse, dalis sudarys ne mažiau kaip 50 proc.

Be to, norėčiau priminti, kad Premjero sudaryta tarpžinybinė darbo grupė jau yra parengusi ir pateikusi priemonių planą jaunimo užimtumui skatinti. Dalis šių priemonių nukreiptos į glaudesnį įvairių valstybinių, vietos savivaldos, jaunimo organizacijų bendradarbiavimą, kita dalis skirta jaunimo darbo įgūdžių formavimui švietimo sistemoje, pradedant nuo tinkamo profesinio orientavimo dar mokyklos suole iki geresnių galimybių sudarymo derinti mokslą su vadinamosiomis gamybinėmis praktikomis, pameistryste. Yra numatytas ir visas blokas priemonių, susijusių su jaunimo savanoriškos veiklos plėtojimu. Tokia veikla jaunimui leistų įgyti taip reikalingų asmeninių, socialinių bei profesinių kompetencijų, kurias vėliau sėkmingai būtų galima panaudoti ir darbinėje veikloje.

Pasinaudojant ES programos „Veiklus jaunimas“ Europos savanorių tarnybos modeliu, esame numatę parengti Nacionalinę savanoriškos veiklos programą, skirtą jauniems žmonėms. Be abejo, tai irgi padėtų didinti jaunimo užimtumą.

– Kiek Darbo kodekso liberalizavimo pakeitimai gali realiai padėti spręsti nedarbo problemą?

– Vyriausybė Seimui yra pateikusi daug siūlymų dėl Darbo kodekso pakeitimų, susijusių su lankstesniu darbo dienos laiko reguliavimu, išlaikant pagrindinį reikalavimą 40 darbo valandų darbo savaitei, bet siūlant sudaryti galimybę skirtingomis darbo dienomis nusistatyti skirtingą darbo valandų skaičių per savaitę. Pavyzdžiui, vieną dieną dirbti 4 val., kitą – 9 ar 10 val. Toks lankstesnis darbo laiko reguliavimas yra ypač aktualus jaunimui, kadangi neretai jam tenka derinti studijas ir darbą ar darbo laiką su įsipareigojimais šeimai.

Dar vienas aktualus dalykas, kad Seimas pratęsė galimybę darbdaviui steigiant naujas darbo vietas sudaryti terminuoto pobūdžio darbo sutartį nuolatiniam darbui atlikti. Tai labai aktualu tiek besikuriančiam jaunam verslui, tiek ir jau veikiančioms įmonėms. Reaguojant į rinkos svyravimus ar sezoninius pokyčius, ši teisinė galimybė leidžia lanksčiau ir drąsiau steigti naujas darbo vietas ir drąsiau priimti į darbą jaunus patirties neturinčius žmones, o pačiam jaunimui drąsiau pradėti savarankišką verslą.

Yra pateikta ir daugiau pasiūlymų, susijusių tiek su kasmetinių atostogų apskaičiavimo tvarka, įspėjimo apie atleidimą terminų ir jų dydžių peržiūrėjimu daugiausia juos siejant su darbo stažu, bet ne su tam tikromis privilegijomis dėl amžiaus, riboto darbingumo ir pan. Kita dalis pasiūlymų liečia administracinės naštos verslui mažinimą bei nelegalaus darbo prevenciją. Taigi bendrąja prasme skaidresnės verslo sąlygos, daugiau lankstumo darbo santykių reguliavime turėtų paskatinti naujų įmonių steigimą, darbo vietų kūrimą, o tai, akivaizdu, padidintų galimybes jaunimui ir kurti verslą, ir susirasti darbą.

– Kaip manote, dėl kokių priežasčių jaunam žmogui, ką tik baigusiam studijas, neturinčiam darbo patirties, sunku susirasti darbą? Galbūt tai ir vertybinė problema?

– Kaip ir kasmet, mokslus baigę specialistai, kurie iš karto neranda darbo, registruojasi darbo biržoje. Natūralu, kad ką tik mokslus baigęs, net ir būdamas jaunas ir labai konkurencingas, tą pačią dieną žmogus gali ir nesusirasti darbo.

Labai svarbu, kad valstybė tokio žmogaus nepalieka likimo valiai – jam iškart suteikiama pagalba. Pavyzdžiui, nuo šių metų sausio 1 d. panaikintas privalomas reikalavimas 6 mėnesius registruotis darbo biržoje ir tik tuomet įgyti teisę į socialinę pašalpą. Juk valstybės parama reikalinga ne tik socialinės rizikos žmonėms, bet ir jauniems žmonėms, pavyzdžiui, studijas ką tik baigusiems studentams. Todėl jaunuoliai, kurie dar nespėjo susirasti darbo ir šiuo metu neturi pajamų, gali gauti valstybės paramą. Jaunas žmogus nėra priverstas pusę metų gyventi be pajamų ir priklausyti nuo artimųjų, taigi valstybė rūpinasi jaunu žmogumi, kol jis randa darbą.

Dėl jaunų žmonių nenoro dirbti – nenormalu, kai jie tampa ilgalaikiais socialinės pašalpos gavėjais. Šiuo klausimu daug dirbama su savivaldybėmis, prašoma socialinės paramos specialistų, kad nagrinėtų konkrečius žmonių atvejus, aiškinamasi, dėl kokių priežasčių jauni žmonės nedirba. Taip pat bendradarbiaujama su darbo biržos specialistais ieškant žmogui patrauklios darbo vietos. Be to, neseniai Lietuvos darbo biržoje startavo bandomasis projektas, įgyvendinamas 3 teritorinėse darbo biržose, kurio metu darbo rinkos vadybininkai, t.y. žmonės, dirbantys su darbo ieškančiais žmonėmis, galės tikėtis didesnio darbo užmokesčio, jei jiems pavyks įdarbinti daugiau bedarbių nei numatyta jiems iškeltuose reikalavimuose. Be abejonės, tai irgi prisidės prie geresnių įdarbinimo rezultatų.

Gaila, kad ne visi jauni ir darbingi žmonės nori dirbti, todėl tiek, kiek leidžia mūsų ministerijos galimybės, stengiamės skiepyti žmonių motyvaciją dirbti, nebūti priklausomiems nuo valstybės paramos, būti atsakingiems už save, savo šeimą, dirbti, užsidirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Žinoma, būtini pokyčiai ir švietimo sistemoje. Svarbu aktyviau analizuoti, kokios specialybės yra paklausios darbo rinkoje ir ruošti daugiau specialistų būtent tose srityse, valstybei neinvestuojant į nepopuliarias profesijas.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Virginija Vervečkaitė, Eltos korespondentė.
www.socmin.lt