Image
Nuotraukos aut. Vytautas Petrikas
2012 m. birželio 28 d.

Antradienį, daugumos pritarimu, į Seimo dienotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl Darbo kodekso liberalizavimo. Tačiau už šio klausimo įtraukimą į dienotvarkę balsavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio partijų nariai. Tai papiktino profsąjungas, ir jų nariai uostamiestyje susirinko į piketus šalia valdančiųjų partijų būstinių.

„Niekada nebalsuok už konservatorius ir liberalus“, „Netesėtų pažadų partijos – konservatoriai ir liberalai. Galvok, kai vėl balsuosi“ – tokiais plakatais piketuotojai ragino atkreipti dėmesį į šių partijų padarytus sprendimus.

Anot piketo dalyvių, kitos partijos susivokė, kad Darbo kodekso pataisos yra nesuderintos su profsąjungomis bei darbdaviais, tad nereikia skubėti jų priimti. Toks valdančiųjų partijų skubėjimas prilygintas vadinamajai naktinei reformai.

„Reikia priimti pataisas, nes dabar darbuotojai turi mažai teisių, pavyzdžiui, negali streikuoti, gali tik piketuoti. Todėl negalima taip skubotai priimti tokio svarbaus dokumento. Antradienį Seimas svarstė, ar įtraukti į dienotvarkę, o šeštadienį jau būtų priiminėję pačias pataisas. Kai praeityje buvo „naktinė reforma“, ji nieko gero nedavė“, – piktinosi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas.

Piketo iniciatoriai teigia, kad jei būtų priimtos dabar siūlomos Darbo kodekso pataisos, vėl padidėtų emigracija bei darbuotojai netektų visų garantijų.

„Seimas nori priimti pataisas, kuriose numatoma darbas su terminuota sutartimi. Su tokia sutartimi darbuotojas negali kurti savo ateities, nes nežino, ar turės darbą. Taip pat net bankai nenori duoti paskolų, jei žmogus dirba pagal šią sutartį. Geriausia tada iškart nupirkti bilietus ir išskraidinti lietuvius į Airiją“, – kalbėjo R. Tamošauskas.

Primenama, kad liberalizuojant Darbo kodeksą siūloma vietoje 28 kalendorinių darbo dienų įteisinti 20 darbo dienų atostogas per metus; maksimali išeitinė kompensacija turėtų būti keturių mėnesių; darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš tris, o ne kaip yra šiuo metu, keturis mėnesius.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siūlomi Darbo kodekso pakeitimai orientuoti į smulkųjį ir vidutinį verslą – esą dabartinis Darbo kodeksas tinkamiausias biudžetinėms įstaigoms ar didelėms įmonėms. Siūlymuose numatyta daugiau galimybių palankesnėmis sąlygomis susitarti darbuotojui ir darbdaviui dėl darbo sąlygų ir formų, kas padėtų verslui užtikrinti didesnį darbo našumą, lanksčiau prisitaikyti prie naujausių pokyčių ekonomikoje bei darbo rinkoje. Taip pat tikimasi, kad padaugės darbo vietų.

Edita Radzevičiūtė

www.ve.lt

Apie piketą taip pat rašo – http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedieciai-protestavo-pries-darbo-kodekso-pataisas-434762#axzz1ygw8uksS