2012 m. birželio 27 d.
Birželio 25 d. įvykusioje profesinių sąjungų ir Seimo narių diskusija dėl Darbo kodekso liberalizavimo suteikė vilčių, jog galbūt įstatymo projektas, kuriuo ketinama priimti daugybę kodekso punktų, kurie blogina darbuotojų padėtį, skubos tvarka nebus priimtas.

Didžiausios Seimo frakcijos valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigė, kad po pateikimo birželio 26 d. įstatymo projektas gali būti priimtas svarstyti, tačiau skubėti esą nėra ko ir svarstymą galima bus pratęsti tik tada, kai Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete pakete liks tik tie punktai, dėl kurių susitarta Trišalėje taryboje.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sakė, jog teikdama Seimui nesuderintą įstatymo projektą Vyriausybė padarė klaidą, o Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis žadėjo, kad dės visas pastangas, kad šios pataisos nebūtų priimtos. Na, o pagrindiniai Darbo kodekso liberalziavimo iniciatoriai – liberaliųjų partijų atstovai, nors ir buvo kviesti, diskusijoje iš viso nepasirodė. Visas kritikos strėles Vyriausybei teko atremti socialinės apsaugos ir darbo viceministrei Audrai Mikalauskaitei.

Diskusiją moderavęs žurnalistas Aurimas Perednis pirmajam leido kalbėti konservatoriui J. Razamai, kuris teigė, kad jo vadovaujamos frakcijos požiūris į siūlomas Darbo kodekso pataisas nėra aiškus, nors anksčiau frakcija buvo nutarusi, jog pritars tik toms pataisoms, dėl kurų susitarta Trišalėje taryboje.

Pasak jo, laikotarpis nėra dėkingas „esmingai svarstyti Darbo kodekso pataisas žinant, kad kai kurie profsąjungų vadovai eina į rinkimus“. Esą tuomet neaišku, ar diskusija bus konstruktyvi, ar prisilaikant viešųjų ryšių principų. Politikas manąs, kad dėl Darbo kodekso nuostatų diskutuoti reikia, esą ir ekspertai mini, kad trūksta darbo santykių lankstumo, kad kodeksas yra pasenęs ir kliudo šalies konkurencingumui. Žodžiu, konservatorius kviečiąs dialogui, bet jį jis įsivaizduojąs tik po rinkimų. Jo teigimu, Seimo socialinių reikalų komitetas dabar įregistruotą Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą turėtų susiaurinti iki tokio, kokiam pritarta Trišalėje taryboje.

V.Andriukaitis frakcijos vardu teigė, kad Seime šis projektas neturi būti net svarstomas, nes Trišalėje taryboje nepasiekus jokių rezultatų, yra pažeisti pamatiniai dėsniai ir šį principą Vyriausybė ignoravo. Pasak jo, Ispanijoje yra labai liberalizuoti darbo santykiai, bet ten ES aukščiausias nedarbas ir ypač jaunimo tarpe, vadinasi, tai nesprendžia nedarbo klausimų. Todėl esą reikia diskutuoti apie tai, kaip pritraukti investicijų, kaip padėti ūkiui atsigauti. „Nepritarsime, balsuosime prieš, raginsime atidėti, dėsime visas pastangas, kad šios pataisos nebūtų priimtos“, – žadėjo socialdemokratas.

Darbo partijos frakcijos seniūnas V.Gapšys minėjo, jog Vyriausybė padarė klaidą, teikdama Seimui svarstyti nesuderintą projektą, todėl neturi būti jokių diskusijų apie jo svarstymą Seime. Taip esą mano ir kai kurie valdantieji. Nors jis dar negalėjo pasakyti galutinės frakcijos pozicijos, tačiau jo nuomone, bus apsistota ties tuo, kad toliau negu šio projekto pateikimas Seime yra neįmanomas be tolesnės diskusijos. „Reikia surasti balansą, o tam nėra geresnės vietos kaip Trišalė taryba“,- teigė V. Gapšys.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės A. Mikalauskaitės teigimu, ministerija Vyriausybei teikė tik tuos Darbo kodekso pakeitimus, kurie buvo suderinti Trišalėje taryboje, bet iniciatyva teikti visą paketą atsirado Vyriausybėje. Ji nenorėjo atskleisti, kas buvo konkretus iniciatorius, bet prasitarė, kad uoliausios čia liberaliosios valdančiosios koalicijos partijos.

Viceministrė taip pat bandė atremti profesinių sąjungų atstovų argumentus, tačiau visgi paminėjo, kad bene pagrindinė problema Lietuvoje, jog nėra bendro matymo ekonomikoje: ar mes esame paslaugų, ar aukštų technologijų šalis, dėl to esą ir sunku apsispręsti dėl prioritetų.

Seimo socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kam Vyriausybė sky15 mln. litų iš ES fondų socialiniam dialogui skatinti, jei pati į jį „spjauna“. Juk būtent tiek užtektų kilstelti minimaliai algai, o dabar pinigai išmetami „į balą“. J. Razma susirinkusiuosius ramino, jog skuba tik Vyriausybė, Seime esą viskas „išsisprendžia“ palankiai.

V.Andriukaitis stebėjosi didele skuba, kai per savaitę ketinama priimti tokios svarbos įstatymą. Jo manymu, tai esąs politinis užsakymas, nes kadencija baigiasi, o tam tikros verslo srities pastangos „pramušti“ Darbo kodekso pataisas iki šiol buvusios nevaisingos, be to, matyt, yra pažadėta ir parama rinkimams.

A.Perednio paklaustas, kaip čia yra, kad Premjeras ne visada atsižvelgia į savo frakcijos poziciją (kad ir dėl MMA, kai Tėvynės sąjungos frakcija Seime pasisakė už jos kėlimą iki 900 litų), J. Razma teigė, jog Vyriausybė yra koalicinė ir Premjerui esą reikia išlaikyti „jos būvį“, tad kartais „mūsų frakcijos ir neišklauso“. Pasak jo, skiriasi koalicijos partnerių ideologijos, nesutampa nuomonės, todėl vieną kartą Ministras Pirmininkas „girdi liberalus, kitą – mus“.

Svarstant, koks galėtų būti tolimesnis scenarijus, politikų nuomonės išsiskyrė. V. Andriukaitis teigė, jog Seimo seniūnų sueigoje reikėtų siūlyti išbraukti šį klausimą iš birželio 26 d. darbotvarkės ir išreiškė viltį, kad taip bus galima sustabdyti šį procesą. Tuo tarpu J. Razma sakė nematąs jokio dramatizmo, jeigu po pateikimo projektui būtų pritarta. „Socialinių reikalų komitete projektas turi susiaurėti iki tokio, kuriam pritarta Trišalėje taryboje. Visai (Darbo kodekso pataisų prjekto – red.) atmesti nereikėtų. Kartais pritariame pateikimui gana netobuliems projektas, bet tik tam, kad procesas eitų į priekį“, – sakė jis.

Gera žinia: birželio 26 d. Darbo kodekso 47, 96, 99, 101, 108, 109, 110, 111, 129, 130, 135, 136, 138, 140, 141, 144, 145, 147, 149, 152, 153, 154, 165, 166, 167, 168, 172, 177, 184, 194, 202, 206, 256, 297 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 116, 190 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto pateikimas iš Seimo darbotvarkės išbrauktas. Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymui grąžinti šį klausimą į darbotvarkę nebuvo pritarta: už balsavo 49, prieš – 25, susilaikė – 45 Seimo nariai.

R.Motiejūnaitė-Pekkinen

www.lprofsajungos.lt