2012 m. birželio 11 d.
Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinio centro (LPSKC), vienijančio Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federaciją, nuomonė dėl Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos dėl Lietuvos nacionalinės reformų programos:
1.LPSKC pritaria Vyriausybės veiksmams, siekiant išlaikyti Biudžeto deficitą nedidesnį kaip 3 procentai, tačiau šio rodiklio Vyriausybė turi siekti valstybes valdymo išlaidų mažinimo ir taupymo sąskaita, o ne mokesčių didinimo ir naujų įvedimo sąskaita. Būtina didinti Lietuvos gamybos konkurencingumą ir gyventojų pajamas bei jų perkamąją galią, reikalingos investicijos į ekonomiką ir darbo vietų kūrimą. Didžiausias rezervas surinkti pajamas į biudžetą turėtų būti šešėlinės ekonomikos likvidavimas ir griežtos sankcijos už nelegalų darbą ir nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimą. Vyriausybė turi skatinti gyventojų pajamų augimą, ko pasėkoje didės pajamos biudžetui. Būtina kontroliuoti viešuosius pirkimus, geriau kontroliuoti valstybės valdomas įmones ir jų pelnus, kurie turi tarnauti visuomenės interesui.
2.LPSKC pripažįsta, kad pensijų sistemos reforma praktiškai nevyksta, išskyrus nuoseklų pensinio amžiaus didinimą iki 65 metų. Būtina kuo skubiau atskirti valstybinį pensinį draudimą „Sodrą“ nuo pensijų papildomo kaupimo fondų. Kaupimas šiuose fonduose turi būti savanoriškas įnešant į fondus gyventojų laisvas lėšas pagal jų galimybę. Tikslinga būtų sukurti profesinių pensijų fondų sistemą.
Pritariame, kad pensijos turi būti indeksuojamos pagal infliaciją ar kitus augimo kriterijus. Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybė nenusiteikusi indeksuoti ne tik pensijų, bet ir darbo užmokesčio.
3.LPSKC mano, kad pagrindinis ir lemiamas užimtumo didinimo ir bedarbystės mažinimo būdas yra Vyriausybės rengiami ir iš biudžeto bei ES struktūrinių fondų finansuojami makrostruktūriniai projektai kurių vykdymui skelbiami konkursai ir valstybiniai užsakymai. LPSKC yra už darbo santykių lankstumą (kolektyvinės sutartys), tačiau ir už aiškias garantijas darbuotojams.
Darbo santykių liberalizavimas naujų darbo vietų nekuria, todėl valstybės ir nevyriausybinių organizacijų politika turėtų būti nukreipta ne į darbuotojų teisių ir saugumo mažinimą, o į ekonomikos skatinimą, darbo vietų kūrimą, pajamų augimą, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, profesinį mokymą.
Draudimas nuo nedarbo sistema turi veikti efektyviau, būtina sukurti fondą aktyvioms darbo rinkos politikoms remti. Pritariame, jog būtina plačiau įgyvendinti dualinio mokymo bei jaunimo stažuočių programas, tačiau jauni žmonės neturėtų tapti lankščių darbo santykių aukomis.
4.LPSKC mano, kad skurdo ir socialinės atskirties mažinimą turi sąlygoti teisingo darbo užmokesčio (už skirtingą darbą, skirtingas atlyginimas), pajamų perkamosios galios didinimą indeksavimo būdu.
Būtina įvesti gyventojų pajamų progresinio mokesčio principą. Įstatymu įtvirtinti Darbų ir pareigybių vertinimo metodiką, kurią yra parengęs Darbo ir socialinių tyrimų institutas (2004/5). Būtina įvertinti, darbo santykių liberalizavimo socialines pasekmes.
5.LPSKC pritaria penkto punkto rekomendacinėms nuostatoms, o vykdant reformas būtina įtraukti socialinius partnerius.
6.LPSKC nuomone namų renovacija turi būti nacionalinis makroekonominis projektas vykdomas Valstybinio užsakymo principu investuojant biudžeto ir ES struktūrines lėšas. Gyventojų indėlis turi būti minimalus, ar jo išvis nereikia.
Pagarbiai,
Eugenija Šniutienė Artūras Černiauskas Aldona Jašinskienė
Lietuvos darbo federacijos Lietuvos profesinių sąjungų Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“
Pirmininkė konfederacijos Pirmininkas Pirmininkė
www.lps.lt