2012 m. birželio 4 d.
Klaipėdos profesinių sąjungų atstovų susirinkimas 2012 m gegužės 25 d. paskelbė pareiškimą “Dėl darbo santykių liberalizavimo politikos”, adresuotą Prezidentei, Seimo pirmininkei ir Ministrui pirmininkui.
Profesinių sąjungų atstovai, aptarę Vyriausybės siūlymus dėl darbo santykių liberalizavimo ir įvertinę padėtį darbo rinkoje, pareiškė:
1. Tai ne pirmas atvejis, kai Vyriausybė, prisidengdama nedarbo prevencija, pažeisdama socialinės partnerystės bei socialinės darbuotojų saugos principus, inicijuoja siūlymus, iškreipiančius darbo santykius.
2. Esame įsitikinę, kad anksčiau pateikti (ir dabartiniai) siūlymai neduos norimo rezultato, bet įtakojo ir įtakos dar didesnį darbdavių savivalės didėjimą, kartu ir darbuotojų teisių pažeidimus.
3. Manome, kad pastarieji Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymai dėl darbo santykių „liberalizavimo“ yra akiplėšiškas darbuotojų teisių ir garantijų naikinimas, neatitinkantis nei Vyriausybės, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prievolių Visuomenei.
4. Pabrėžiame, kad kai kurie siūlymai (pvz., dėl darbo savaitės ilginimo, dėl įspėjimo terminų trumpinimo, dėl naktinio darbo, dėl terminuotų sutarčių) prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir rekomendacijų bei Europos socialinės chartijos nuostatoms.
Todėl pasisakome prieš darbuotojų teisių naikinimo praktiką ir reikalaujame:
– nedelsiant įvertinti socialinės apsaugos ir darbo ministro veiklą, išsiaiškinant, kas pateikė siūlymus, įteisinančius darbuotojų teisių ir garantijų naikinimą;
– nepritarti siūlomiems Darbo kodekso pakeitimams; apie jų reikalingumą spręsti tik po viešų ir išsamių konsultacijų su visų profesinių sąjungų atstovais;
– nutraukti anoniminę(elektroninę) projektų svarstymo praktiką ir nustatyti, kad siūlymai dėl įstatymų, susijusių su Visuomenės interesu, būtų svarstomi tik juos aptarus viešose diskusijose;
– nutraukti piliečius diskriminuojančių nuostatų įteisinimo įstatymuose praktiką ir spręsti klausimą dėl valdininkų, teikiančių tokius siūlymus, patraukimo atsakomybėn;
– įvertinti nuostolius, atsirasiančius įteisinus siūlomas pataisas, ir pareikalauti, kad nuostoliai būtų padengiami tokių pataisų iniciatorių sąskaita;
Suprantame darbo santykių harmonijos būtinumą, tačiau jį suprantame kaip abipusį darbuotojų ir darbdavių interesų derinimo procesą įvertinant socialinių garantijų sistemos galimybes, o ne kaip vienpusišką darbdavių interesų iškėlimą aukščiau Visuomenės intereso.
Manome, kad geriausias darbo santykių „liberalizavimas“ (pagal dabartinius „libertalus“) būtų Darbo kodekso panaikinimas, Valstybinės darbo inspekcijos likvidavimas ir nuostatos, kad darbuotojai ir darbdaviai tarpusavy aiškinasi taip, kaip jiems patinka, netaikant baudžiamosios atsakomybės už ginklų, smurto ir kitų priemonių panaudojimą darbe.
Neprieštarausime darbo santykių „liberalizavimui“(įteisinant darbdavių savivalę), jeigu bus įteisinta darbuotojų veiksmų laisvė: dirbti kada nori, elgtis darbe kaip nori, gauti išmokas už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, gauti kelionės į darbą išlaidų kompensacijas, bei gauti bedarbio pašalpą ne mažiau kaip 4 metus, o pašalpos dydį visiems piliečiams nustatyti vienodą bei pensinio amžiaus ribą sumažinti iki 45 metų.
Tikime, kad tokios perspektyvos nepriimtinos demokratinės Visuomenės vyriausybei, ir ji neteiks diskriminacinių ir darbuotojų padėtį bloginančių pataisų Seimui.
Manome, kad Seime pakaks nuovokos tokias pataisas atmesti.
Tikime, kad Seimui ignoruojant piliečių interesus Prezidentei pakaks ryžto tokias pataisas vetuoti ir pareikalauti iš politikų ir valdininkų atsisakyti užmačių darkyti Darbo kodeksą.
Šaltiniai: Klaipėdos ps inf., ve.lt, lprofsajungos.lt