2012 m. balandžio 27 d.
Vasaros sezonui aludariai rengiasi, nusiteikę skirtingai. Stambieji prognozuoja rinkos augimą ir jau suplanavę didinti gamybą bei eksportą į Rusiją.

Mažieji pagyvėjimo nelaukia, nebeNt būtų itin karštI orai, praneša „Panorama“.

Vasaros laukdama viena stambiausių alaus daryklų Lietuvoje modernizavo stiklinių butelių pilstymo liniją. Dviejų milijonų litų investicijos esą netrukus atsipirks, nes rinkoje jau stebimas atsigavimas. Bendrovės vadovo prognozėmis, šiemet Lietuvos alaus rinka turėtų augti iki trijų procentų.

„Švyturys-Utenos alus“ vadovo Rolando Viršilo teigimu, alaus darykla šiemet ketina išvirti 34 mln. litrų alaus. Tai – dešimtadaliu daugiau nei pernai. Didžioji dalis produkcijos – Lietuvos rinkai, nors planuojamas ir didesnis eksportas; kasmet jis auga 20-30-čia procentų.

„Kadangi Rusija įstojo į pasirašė pramonės prekybos sutartį, tai mažėja akcizas, taip pat ir alui. Manau, kad Rusija mums pasidarys dar svarbesnė rinka. Tai yra jau viena iš didžiausių rinkų“, – sako Rolandas Viršilas.

Mažieji aludariai, skirtingai nei didieji, geresnio sezono nesitiki. Alaus pirkimą esą paskatintų nebent labai karšta vasara.

„Planuojame pardavimus išlaikyti tokius, kokie buvo 2011 metais. Alaus gamybos savikaina yra padidėjusi tikrai labai ženkliai,   tačiau parduotuvės lentynoj kainos tikrai taip neauga“, – „Kauno alus“ vadovė Lina Šileikienė.

Planus mažiesiems aludariams koreguoja ir priimtos pataisos dėl taros dydžio bei alaus stiprumo. Smulkieji sako jau skaičiuojantys, kiek atsieis investicijos į gamybos linijų atnaujinimą. Stambieji tvirtina, kad numatyti pokyčiai jiems – ne tokie skausmingi.

Tiesa, mažieji aludariai Lietuvą apskundė Europos Komisijai. Šįryt išsiųstame rašte, praneša „Panorama“ – nepasitenkinimas dėl Seimo priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, numatančių, kad nuo sausio uždraudžiama dvilitrinė tara, vadinamieji bambaliai, o ir pats alus turės būti silpnesnis nei 7,5 proc.

Mažųjų aludarių asociacijos teigimu, keisti pakuočių linijas atsieis didžiulius pinigus, o sumažinus alaus stiprumą, Lietuvoje gali nelikti tradicinių jo rūšių.

Marija Gabrienė, Jūratė Anilionytė

LTV „Panorama“