2012 m. balandžio 4 d.
Po daugiau nei pusės tūkstantmečio pasaulio šviesą išvydo pranašo Nostradamo palikuonis. Tai – mūsų ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Šešioliktajame amžiuje gyvenęs garsusis prancūzų astrologas užrašė neapibrėžtas ir lengvai interpretuojamas pranašystes, o konservatorių premjeras savo pranašavimo galiomis Nostradamą turbūt aplenkė keliais šviesmečiais.
Jis labai tiksliai išpranašavo Lietuvos ekonomikos perspektyvas ateityje, o svarbiausia – kiek lietuviai mokės už elektrą, artėjant dvidešimt antrajam amžiui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas irgi uoliai lavina savo pranašystės dovaną. Akivaizdu, kad jis labai gerai žino, koks bus Sodros biudžetas kitąmet, po trejų, penkerių, dešimties, dvidešimties ir penkiasdešimties metų.
Štai kovo mėnesį A. Kubilius rimtu veidu aiškino, kad 2028 m. Visagino atominėje elektrinėje gaminamos elektros savikaina ir aptarnavimas bus apie 18 centų, 2028-2038 m. – 12-15 centų, o 2038 – 2080 m. – 7-10 centai! Elektrinėje, kuri dar tik „statoma“ ant popieriaus, ir turbūt tik patys konservatoriai tebetiki, kad vieną dieną ji apskritai bus pastatyta.
Premjeras 2011-ųjų pabaigoje nežinojo, kokia bus šilumos kaina Lietuvoje 2012 metais (jis sakė, kad nukris, bet ji pakilo), bet užtat jis labai gerai žino, kokia bus elektros kaina 2080 m. neegzistuojančioje Visagino branduolinėje jėgainėje.
Tuo tarpu D. Jankauskas skelbia, kad „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas 2015 metais, o po to ir amžinai gyvuos ji be skolos.
Sunku suprasti, kas TS-LKD premjerą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrą privertė griebtis burtininkavimo ir pranašysčių. Gal viešųjų ryšių specialistai jiems patarė, kad tai būtų puiki rinkimų į Seimą kampanijos strategijos dalis, kadangi, girdi, daugelis lietuvių kas rytą skaito horoskopus ir šventai jais tiki, reguliariai vaikšto pas būrėjas, kuriomis labiau pasitiki nei kunigais, o beveik nė viena TV pokalbių laida neapseina be orakulų įžvalgų.
Tačiau kas dar labiau stulbina ir, išdrįsiu pasakyti, skaudina Lietuvos žmones, yra tai, kad A. Kubilius tik be paliovos trina rankas, kaip čia viskas gerai išeis ir puikiai susiklostys Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP), euro įvedimui, Visagino atominei elektrinei, elektros kainoms… Ir, žinoma, tik jų, „šventųjų“ konservatorių dėka…
Ir nieko, o kaip bus Lietuvos žmonėms…
Ministras pirmininkas pranašauja, kad BVP augs (lyg galėtų būti kitaip, ekonominei krizei artėjant į pabaigą). Mastrichto kriterijus atitiksime (su tokia nežmoniška konservatorių taupymo politika galima ir į vienuolyną, ne tik į Eurozoną įstoti). Euras bus įvestas (kada nors – ar kas nors tuo abejoja?). Nauja branduolinė jėgainė bus pastatyta (o tiksliau – vyriausybės po konservatorių turės spręsti, kaip gelbėti Lietuvą nuo finansiškai dusinančių įsipareigojimų dėl jos nevykstančios statybos, kaip kad panašiai buvo ir su Mažeikių naftos pardavimu amerikiečiams per praėjusį A. Kubiliaus valdymą… ).
Bet apie žmogaus kasdienes problemas dabartinis premjeras – nė žodžio.
Manote, jei BVP augs, euras bus įvestas ir atominė pastatyta, bus geriau ir žmogui? Vargiai. Kai galvojama iš kito galo ir pamirštamos svarbiausios vertybės ( t.y., žmogus), tuomet gerai gali būti tik mažai daliai visuomenės, privilegijuotiesiems…
Ir toks atsainumas ir abejingumas žmonių rūpesčiams ir problemoms visą laiką buvo šios Vyriausybės politikos braižas. A.Kubiliui yra svarbiau, kad apie jo Vyriausybės antikrizines priemones rašytų vadovėlius, o ne kad geriau būtų jį išrinkusiems ir juo pasitikėjusiems Lietuvos žmonėms. O juk turėtų būti atvirkščiai. Pirmiausia – žmonės, jų reikalai ir interesai, o vadovėliai gali ir palaukti. Apie gerą valdžią ateinančios kartos ir taip sužinotų.
Todėl premjerui ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrui patarčiau mažiau burti iš rytinės kavos tirščių, o geriau ne teoriškai, o realiai pagalvoti, ką jie galėtų padaryti, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau ir kad jie galėtų susikurti gražesnį ir džiaugsmingesnį gyvenimą.
