2012 m. vasario 29 d.
Lietuva pagal jaunimo nedarbą papuolė į antirekordų gretas – ES šalių rikiuotėje ji atsidūrė pačioje uodegoje: blogesnė padėtis yra tik Slovakijoje, Graikijoje ir Ispanijoje. Statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbas trečiąjį 2011 m. ketvirtį Lietuvoje buvo 31,7%.
Ir nors tokie grėsmingi skaičiai fiksuojami jau ne pirmus metus, valstybės institucijos aktyviau sukruto tik kai į problemą pirštu pabaksnojo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Tuomet vėl pabudo ir Vyriausybė, ir Socialinės apsaugos ministerija. Premjeras sudarė darbo grupę ir pavedė jai parengti pasiūlymus dėl jaunimo nedarbo mažinimo ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų panaudojimo jaunimo nedarbo problemoms spręsti.
Klausausi tokių naujienų ir apima jausmas, kad tai jau girdėta ir skaityta. Mat iki šiol buvo sukurtos net keturios darbo grupės, turėjusios pasirūpinti nedarbo mažėjimu, naujų darbo vietų kūrimu ir panašiai, tačiau iš keturių debesų lietaus nebuvo.
Manau, dėl vienos paprastos priežasties – valdininkai mano, kad ši problema yra pernelyg sunkiai išsprendžiama, todėl ją palieka savieigai, esą kai ekonomika atsigaus, tuomet ir nedarbas sumažės. Mano galva, nedarbą galima būtų sumažinti be komisijų sudarymo ir naujų gydymo būdų išradinėjimo, bet tam reikia atsakingų pareigūnų sveiko proto, suvokimo, kas vyksta už ministerijų langų, ir gebėjimo taisyti padarytas klaidas.
Mano giminaičių dukra, baigusi mokyklą, nusprendė laimės ieškoti Airijoje. Kelerius metus braukusi prakaitą ir degalinėje šildžiusi sumuštinius, į Lietuvą grįžo su šiokiu tokiu kapitalu, patirtimi ir platesniu pasaulio suvokimu. Dalį santaupų investavo į kirpėjų kursus Klaipėdoje, o po jų išsinuomojo darbo vietą grožio salone Telšiuose. Pelno nedaug, bet jokių pašalpų neprašo ir gyvenimą kuria savo rankomis.
Tačiau grožio salonas įsikūręs daugiabutyje… O sveikatos apsaugos ministro įsakymu šiemet daugiabučiuose dirbantiems verslininkams įsigalioja nauji reikalavimai: patalpų paskirtis turi atitikti vykdomą veiklą, kitaip neišduodamas leidimas – higienos pasas.
Pakeisti paskirtį kainuoja ir laiko, ir pinigų, todėl jaunajai kirpėjai mėnesio nuoma gali pabrangti kad ir 10 litų. Žinoma, sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui tokia suma turėtų kelti šypseną, tačiau ne jaunam žmogui, kuris kiekvieną litą turi uždirbti pats.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą Sveikatos apsaugos ministerija informavo sutinkanti sėstis prie derybų stalo, tačiau to nedarys, nes keisti higienos pasų išdavimo tvarkos negali, mat tai prieštarautų statinių naudojimo sistemai.
O ši sistema yra priskirta kitai – Aplinkos ministerijos kompetencijai. Abejoju, kad Lietuvos valstybė būtų ką nors pralošusi, jei sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų postai būtų neužimti: nieko neveikimui nereikia pono Šukio ar Gedimino Kazlausko patirčių.
„Verslo žinios“ praėjusią savaitę rašė, kad valdininkams užkliuvo ir Japonijoje gamintos svarstyklės, nors jos veikia puikiai, bet neturi ES sertifikato, panašių keistenybių girdime beveik kasdien. Todėl manau, kad jei šiems ministrams ir panašiems valdininkams bent kiek rūpėtų verslo sąlygos Lietuvoje, nereikėtų kurti jokių darbo grupių jaunimo nedarbui mažinti.
Ramūnas Terleckas