2012 m. vasario 6 d.
Naujosios kairės auditorijos kviečia į viešą paskaitą-diskusiją „Gerovės valstybės atsiradimas ir žlugimas“, kuri vyks vasario 8 d., trečiadienį, 18:30 val. kavinėje „La Boheme“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilnius). Paskaita vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Pranešėjas: Asbjørn Wahl (Norvegija)
Disputantas: prof. dr. Andrius Bielskis
Renginį moderuos: dr. Linas Eriksonas

Gerovės valstybė atsirado tada, kai profsąjungos, nuolatinėse socialinėse kovose įgijusios
struktūrinę galią, privertė darbdavius sudaryti klasinį gerovės valstybės kompromisą. Asbjørn
Wahl kritikuoja paplitusį požiūrį, kad gerovės valstybė buvo socialiniu dialogu, konsensusu
ar trišaliu koordinavimu grįstos politikos rezultatas. Socialinėse kovose išaugusi profsąjungų
struktūrinė galia 1950-1960 m. privertė darbdavius pripažinti socialinį progresą. Tačiau, sulig
viešųjų paslaugų privatizavimu, darbo brutalizavimu, rinkos poreikių iškėlimu virš žmogaus
poreikių, 1970-1980 m. išaugo kapitalo struktūrinė galia, o šiandien gerovės valstybė patiria
vis labiau augantį kapitalo spaudimą. Pasikliauti socialinės partnerystės ideologija ir simboline
politika – klaidinga, nes šios jėgos nekvestionuoja egzistuojančių galios struktūrų. Vietoje to
kova turi būti sutelkta keičiant tas struktūras darbininkų naudai. Ši kova susijusi su politinės-
ideologinės kovos atgimimu, plataus susivienijimo politika, tikrų alternatyvų neoliberalioms
reformoms sukūrimu ir politine profsąjungų autonomija. Šioje kovoje lemiamas vaidmuo tenka
būtent profsąjungoms.

Gerovės valstybė buvo ne kas kita kaip tik kompromisas su kapitalu ir tas kompromisas ilgą
laiką buvo kapitalo pasipelnymo šaltinis. Kaip teigia Asbjørn Wahl, „klasinis kompromisas ir jo
atžala, gerovės valstybė, palaipsniui užgeso nežengusi nė žingsnio link socialinės ir ekonominės
emancipacijos ir gilesnio bei platesnio visuomenės demokratizavimo.“ Kitaip sakant, gerovės
valstybė niekada nekvestionavo kapitalizmo kaip tokio.