2011 m. gruodžio 1 d.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos finansininkė ir konsultantas darbo apmokėjimo ir socialiniais klausimais lapkričio 28 d. dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos rengiamoje apskritojo stalo diskusijoje „Iššūkiai sudarant 2012 m. šalies biudžetą, pasiekimai ir trūkumai”. susitikimą buvo pakviesti: Kęstutis Glaveckas, LR Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, bei dar du Seimo komiteto atstovai – Algirdas Butkevičius Algirdas Sysas. Diskusiją moderavo žurnalistas Aurimas Perednis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu 2012 metais numatoma viešųjų finansų deficitą mažinti iki 2,8 proc. BVP ir tokiu būdu toliau mažinti skolinimosi poreikį bei siekti stabilizuoti valstybės skolos lygį žemiau 38 proc. LR Seime svarstomas kitų metų biudžeto projektas tradiciškai susilaukė gausios opozicijos atstovų kritikos. Diskusijose dalyvavę profsąjungų atstovai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Kęstučiui Glaveckui pateikė daugelį aktualių klausimų, tai ir apie Snoro banko situaciją. Atsakymuose buvo pabrėžta, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti. Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję apie 4 mlrd. Lt indėlių. Tačiau žmonės privalo suprasti, kad ši situacija yra konkretaus banko situacija, o ne kitų lietuviško kapitalo bankų. Tad panikai pagrindo nėra.
LR Seimo socialdemokratų frakcijos atstovai Algirdas Butkevičius ir Algirdas Sysas priminė, kad lapkričio 22 d. Seime opozicinės parlamentinės frakcijos ir profesinių sąjungų atstovai pasirašė susitarimą, pagal kurį kiekvienais metais, tvirtinant valstybės biudžetą, būtų peržiūrimas minimalus mėnesinio atlyginimo dydis, kuris įsigaliotų, nuo kitų biudžetinių metų pradžios. Kalbant apie finansų valdymą, reikia vertinti, kokios yra finansinės galimybės, tačiau augant ekonomikai, nė vienas ekonomistas nepasakytų, kad negalima didinti minimalaus atlyginimo. Pasirašytas opozicijos ir profsąjungų dokumentas yra vienas pirmųjų, kuriuo gali būti įtvirtinta minimalaus atlyginimo ir ekonomikos augimo sąsaja. Ekonomikos sistemai būtini esminiai pokyčiai. Bedarbystė bei skurdas vis dar klesti visoje Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje. Sveiku protu nesuvokiama, jog Lietuvoje minimalus mėnesinis darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių siekia 800 Lt. o oficiali skurdo riba 700 Lt.
Socialinė atskirtis Lietuvoje tebeauga. Dabar 25% turtingiausių mūsų šalies piliečių valdo 40% viso turto Lietuvoje, o 25% vargingiausiųjų turi tik 5% to turto.
Su tokiu biudžetu, kokį Vyriausybė siūlo šiandien, 2012-aisiais Lietuvos žmonių laukia tikrai ne geresnis gyvenimas. Ateinantys metai bus geri tik turtingiesiems ir bandymai subalansuoti biudžetą jų nepalies. Pernai, siautėjant krizei, Lietuvoje atsirado 272 nauji milijonieriai. Socialinė atskirtis Lietuvoje tebeauga, daugelio, ypač nepasiturinčiųjų, pajamos toliau mažėja. Lietuviai įsiskolinę virš 2 mlrd. litų komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, o šildymo sezonas jau įsibėgėjo. Lietuvos socialdemokratai su tokia neteisybe sutikti negali, todėl siūlo jau dabar kelti minimalų darbo užmokestį, skatinti viešas investicijas į ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų kūrimą.
Alma Kriščiūnienė
www.lps.lt