POSĖDŽIAVO LR TRIŠALĖ TARYBA
2011 m. lapkričio 30 d.
Lapkričio 29 d. vyko LR Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl Trišalės tarybos susitarimo dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų 2012 metams projekto, Darbo kodekso pakeitimų, priemonių gyvenamųjų namų centrinio šildymo kainoms mažinti ir kiti.


Posėdyje dalyvavęs Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos atstovas A. Zvicevičius pasiūlė į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl poilsio dienų perkėlimo 2012 metais. Klausimas buvo įtrauktas ir apsvarstytas. Pasiūlymui pritarė darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, tačiau Vyriausybės atstovai pasisakė prieš. Buvo susitarta, kad kito posėdžio metu Vyriausybė pateiks savo neigiamo atsakymo motyvus.

Neigiamai atsiliepta ir apie Ūkio ministro R. Žyliaus siūlomus Darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama, kad darbo teisėje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas tik tiems darbuotojams, kurių nedidelis darbo užmokestis, o daug uždirbantiems darbuotojams gali būti leidžiama nukrypti nuo kai kurių darbo sutarties nutraukimą, darbo ir poilsio laiką reguliuojančių nuostatų. Pavyzdžiui, siūloma daugiau nei 6500 Lt. per mėnesį uždirbantiems darbuotojams taikyti skirtingus, darbo sutartyje numatytus, atleidimo pagrindus, įspėjimo terminus, tam tikrais atvejais net nemokėti išeitinės išmokos, leisti jiems susitarti dėl ilgesnės darbo dienos trukmės ir viršijančio nustatytą darbo trukmę darbo nelaikyti viršvalandiniu darbu.

Verslininkai ir darbuotojų profesinės sąjungos nenori galimybės daug uždirbančius darbuotojus atleisti be jokių saugiklių. Užsienio filmuose matyti vaizdai, kuomet atleistas darbuotojas po kelių akimirkų renkasi daiktus ir keliauja namo, Lietuvoje veikiausiai dar kurį laiką netaps realybe. Nei profesinės sąjungos, nei darbdaviai nepritaria darbo santykius liberalizuoti siekiančios Ūkio ministerijos siūlymui, kad nuo 6500 litų prieš mokesčius uždirbantys specialistai patys su darbdaviu galėtų susitarti dėl darbo laiko, atostogų trukmės ir kitų sąlygų. Viena iš jų, kad tokie specialistai galėtų būti atleidžiami iš karto, be jokio išankstinio įspėjimo.

Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas įsitikinęs, kad tokio lygio specialistai patys pajėgūs susitarti su darbdaviu dėl tokių sąlygų, tačiau tai neįtikina nei verslo, nei profesinių sąjungų.

„Jokių Darbo kodekso nesilaikymo negali būti“, – reziumavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

„Ateis žmogus įsidarbinti, jam bus pasakytos sąlygos ir viskas. Kokios derybos, koks susitarimas? Demokratijos jokios čia nematau“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nepritarimą tokiam pasiūlymui posėdyje išreiškė LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas.

LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius įsitikinęs, kad darbdaviai tokia sistema galėtų piktnaudžiauti didindami algas ir lengvai atleisdami ir mažiau uždirbančius.

„(Darbdaviai) gali piktnaudžiauti nenorėdami mokėti kelių mėnesių išeitinės, padidinti sykį (algą) iki reikiamos sumos ir lengvai atleisti darbuotoją“, – sakė J. Guzavičius. Anot jo, atlyginimas galėtų būti tik vienas iš kriterijų siekiant taip liberalizuoti darbo santykius.

Taip pat buvo diskutuojama dėl Seimo nario A. Syso siūlomo Darbo kodekso 81 str. „Streiko teisėtumas” pakeitimo, kuriuo siūloma nuo dešimties iki vienos dienos sutrumpinti laikotarpį bylos dėl streiko pripažinimo neteisėtu nagrinėjimui, taip pat suteikti teisę atidėti ar sustabdyti streiką ne trisdešimt, o tik penkiolika dienų. Pakeitimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šias pataisas paskatino priimti Klaipėdos miesto apylinkės ir apygardos teismų sprendimai dėl AB „Švyturys” profesinės sąjungos ir „Utenos alus” darbininkų sąjungos planuojamo streiko, todėl projekto tikslas – užtikrinti darbuotojams konstitucinę normą į savalaikę galimybę įgyvendinti teisę į streiką.

parengta pagal www.delfi.lt

Apie svarstytą Nacionalinio susitarimo klausimą galima rasti ČIA

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos informacija