2011 m. rugsėjo 30 d.
Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos darbo federacija (LDF), Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą Trišalės tarybos susitarimo dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų 2012 metams projektą, konstatuoja, kad derybos dėl šio Trišalio susitarimo – neįmanomos. Socialiniams partneriams siūloma pasirašyti dokumentą, kuris tėra deklaratyvių teiginių rinkinys, nepagrįstas konkrečiais faktais ir skaičiavimais.

Raginusi profesines sąjungas ir darbdavius susitarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo ir šiems sutarus, kad MMA gali didėti iki 1000 litų, LR Vyriausybė iki šiol vilkino galutinį sprendimą, o dabar skelbia, jog jei bus tinkamos sąlygos, kitais metais nuo liepos 1 dienos būtų galima planuoti minimalią algą padidinti iki 850 litų. Tuo pat metu siūlomas viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ar net mažinimas, vadinasi toliau skurs gaisrininkai, policininkai, mokytojai, gydytojai, kitas personalas, o Vyriausybės klerkai, Seimo nariai, ministerijų darbuotojai lepinsis piniginiais priedais bei kitomis privilegijomis.

Vietoj to, kad rūpintųsi mažas pajamas gaunančių žmonių darbo užmokesčio didinimu, LR Vyriausybė siūlo keisti įstatymą, dėl „LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims“, kuris, profesinių sąjungų manymu, atimtų „paskutinį duonos kąsnį“ iš vargingai gyvenančių žmonių.

Žinant, kad 40.3 procento Lietuvos gyventojų pajamos atsidūrusios žemiau skurdo ribos, nedarbo lygis siekia 16 proc., kaimo vietovėse klesti skurdas, alkoholizmas, savižudybės, konstatuojame, jog Vyriausybei iki šiol nepavyko sukurti veiksmingos socialinės paramos sistemos ir integracijos į darbo rinką mechanizmo. 

Dokumente siūloma liberalizuoti darbo santykius, sukurti lankstesnes ir įvairesnes įdarbinimo formas, pavyzdžiui, įdarbinimo čekius, supaprastinti atleidimą iš darbo, nemokėti kompensacijų atleidžiant iš darbo. Tokį darbo santykių liberalizavimą suprantame kaip vergovinės santvarkos įteisinimą Lietuvoje, kur žmogus tampa preke, „dovanų“ čekiu.

Manome, jog naudodama griežtas finansų konsolidavimo priemones, krizės padarinius Vyriausybė bando įveikti tik paprastų darbuotojų, vaikų, pensininkų sąskaita, dažnai užmiršdama esminius socialinio dialogo aspektus. Tokios politikos rezultatai akivaizdūs – skurstantys žmonės, nedarbas, emigracija, todėl dokumente siūlomos darbo santykių vizijos – nepriimtinos. Profesinės sąjungos dirbančiųjų teises ryžtingai gins protesto akcijomis.

Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras, minint tarptautinę Oraus darbo dieną 2011 m. spalio 7 d. 12.00 val., prie LR Vyriausybės surengs protesto akciją nukreiptą prieš arogantišką LR Vyriausybės politiką dirbančiųjų ir jų šeimų atžvilgiu.

Lietuvos profesinių sąjungų nacionalinių junginių koordinacinis centras