2011 m. rugsėjo 30 d.
Pagrindinė priežastis, kodėl Europai ir Jungtinėms Valstijoms nepavyksta atsistoti ant kojų, yra ta, kad daug gamybos paslaugų yra perkelta į pigios darbo jėgos regionus – Azijos ir Lotynų Amerikos šalis, o su jais konkuruoti sudėtinga ne tik Europos Sąjungos senbuvėms, bet ir Lietuvai, Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė ekonomistė, VU dėstytoja Margarita Starkevičiūtė.

Pasak M. Starkevičiūtės, jei Lietuva ir visa Europa ir toliau pasaulyje mėgins konkuruoti prekių ar paslaugų kainomis, padėtis negerės, todėl ji siūlytų konkuruoti unikalumu.

„Europa turi unikalių produktų. Prancūziškas šampanas visada bus prancūziškas šampanas. Reikia galvoti, kas yra mūsų konkurencinis unikalumas. Iš tiesų (tai galėtų būti – red.) tradicinės šakos. Mūsų tekstilė juk rado savo nišą: kokybė, gaminama nedidelėmis serijomis, kas nors, ko nepagamins Kinijoje ar Indijoje. Unikalumas nereiškia, kad mes turime gaminti unikalius elektroninius produktus – maisto prekės gali būti unikalios savo savybėmis. Kiekvienoje srityje reikia unikalumą ar lietuviškumą išlaikyti. Aišku, kartu mums reikia naujų produktų ir naujos gamybos“, – teigė ekonomistė.

Jos manymu, Lietuvos ekonomiką padėtų atgaivinti ir smulkiojo bei vidutinio verslo skatinimas, o tam esą reikėtų mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį.

„Mano receptas yra toks pat, kokį rodo tyrimai ir ką Europos Sąjunga irgi siūlo. Be abejonės, mūsų pagrindinis darbdavys yra nedidelės įmonės – smulkusis ir vidutinis verslas. Kad tas įmones smulkusis ir vidutinis verslas steigtų, darbo apmokestinimas turi būti nedidelis, nes pagrindinis tokių įmonių variklis yra žmogus, todėl fizinių asmenų pajamų mokestis turi būti nedidelis, o mes, deja, su fizinių asmenų pajamų mokesčiu net ir nedaug uždirbantiems žmonėms Europoje esame šalia skandinavų. Taigi iliuzija, kad pas mus yra maži mokesčiai“, – sakė M. Starkevičiūtė.

Ekonomistė sutiko, kad, sumažinus mokesčius, suvaldyti 40 proc. šalies bendrojo vidaus produkto siekiančią šalies skolą būtų sunkiau. Vis dėlto ji sakė norinti paneigti kalbas, kad Lietuvai sunkmečiu skolą pavyko sumažinti.

„Noriu paneigti gandą, kad Lietuva įvykdė kažkokį fiskalinį konsolidavimą ar kažką sumažino: Lietuvos išlaidos nuo BVP yra tokios pačios, kaip buvo prieš krizę, tiesiog sumažėjo bendrasis vidaus produktas“, – aiškino M. Starkevičiūtė.

Pasak jos, norint suvaldyti skolą, būtina modernizuoti socialinį sektorių, tačiau, net ir išsprendus socialines problemas, valstybės biudžeto deficitas itin nesumažės.

„Sodra“ kalbomis modernizuojama jau mažiausiai ketverius metus, bet ne tik „Sodra“ yra problema. Čia irgi norėčiau paneigti vieną populiarų gandą, kažkodėl susiklosčiusį viešojoje erdvėje, kad, jeigu išspręsime socialines problemas, mūsų deficitas sumažės. „Sodros“ deficitas sudaro 2 proc. nuo 7 proc. Didžiausias deficitas yra būtent valstybės administravimo išlaidos“, – sakė M. Starkevičiūtė.

Kaip vieną iš svarbių būdų Lietuvos ekonomikai atgaivinti, ji įvardijo kovą su korupcija ir protekcionizmu.

„Jeigu jūs pasižiūrėsite Europos statistikos duomenis, transporto, telekomunikacijų, viešbučių ir restoranų paslaugų apyvarta vienam darbuotojui yra pusė to, kokia ji yra Estijoje. Tai arba mūsų šalyje transporto paslaugos neišvystytos taip kaip Estijoje. Išvystytos. Arba mūsų darbuotojai dirbti nemoka. Arba yra trečias variantas – ne viskas parodoma. Su šešėliu reikia kovoti, bet reikia kovoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos dirbti legaliai. Vietoj kalbų apie kovą su šešėliu reikia padaryti patį paprasčiausią dalyką – socialinę reklamą. Ar yra kokia nors socialinė reklama apie tai? Turime užburtą ratą: mes surenkame mažesnį BVP todėl, kad viskas – šešėlyje. Tada negalime finansuoti sveikatos apsaugos, nieko. Tada mūsų skolos dydis yra santykinai didelis, deficitas yra didelis, ir mes turime taupyti. Mes taupome, nors galbūt taupyti nereikia – pinigų iš tiesų yra, nes, jeigu tie pinigai būtų įskaičiuoti į BVP, mūsų skola būtų santykinai mažesnė, mes visiškai kitaip gyventume“, – teigė M. Starkevičiūtė.

Ji atkreipė dėmesį, jog 1997–1998 m. buvo populiaru juokauti, kad prieš rinkimus mūsų šalies ekonomika sustiprėja: ne dėl to, kad politikai pradeda taikyti įvairias populistines ekonomikos skatinimo priemones, bet dėl to, kad, užsiėmę politine kova, jie ekonomikai neturi laiko ir palieka ją ramybėje.