2011 m. gegužės 24 d.
Vyriausybės planai minimalų atlyginimą diferencijuoti pagal skirtingus sektorius ir regionus yra neįgyvendinami, sako specialistai. Kitose šalyse dažniausiai skirtingas minimalus atlyginimas mokamas atsižvelgiant į darbuotojų amžių ir kvalifikaciją. Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis tvirtina, kad svarstomi keli variantai, tarp kurių yra ir siūlymas apskritai atsisakyti minimalios algos reguliavimo.

Tai, ką siūlo Vyriausybė, iš esmės yra neįgyvendinama. Šis siūlymas veda prie to, kad bus priimtas sprendimas, jog tokios galimybės nėra. Lietuvoje labai skiriasi įmonių veiklos rezultatai ir tik 54 proc. įmonių gauna pelną. Įsivaizduokite, jeigu taikytume Vyriausybės siūlomą minimalios algos diferencijavimą pagal verslo šakas, į jį papultų ir tos įmonės, kurios turi pelnus, bet moka minimalius atlyginimus“, – DELFI savo nuomonę išsakė per keletą mėnesių trukusias diskusijas dėl minimalios algos Trišalei tarybai pirmininkavęs Danas Arlauskas.

Anot jo, skirtingą minimalią algą galima būtų mokėti atsižvelgiant į darbuotojų amžių ir kvalifikaciją. Tačiau Lietuvos Vyriausybė tokio pasiūlymo neteikia.

Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis DELFI patvirtino, kad Vyriausybėje nagrinėjami trys galimi sprendimai, susiję su minimalia alga: atsisakyti valstybinio minimalios algos reguliavimo, ją didinti iškart visiems arba imti taikyti diferencijuotą.

„Apskritai galvojama, ar privaloma minimali alga yra reikalinga. Būtų visiškai sąžininga, kad profsąjungos su verslu šakinėse sutartyse galėtų nusistatyti minimalius atlyginimus. Tik pusėje ES valstybių yra nustatyta minimali alga, o visur kitur tai sprendžiama per kolektyvines sutartis“, – DELFI sakė jis.

Vyriausybė prie minimalios algos klausimo norėtų grįžti rugsėjį, kai bus galutinai dėliojamas kitų metų biudžetas ir dabar konkrečių projektų nepateikia.

Išnykus vieniems verslininkams jų vietą užimtų kiti

Ekonomistas Romas Lazutka, jau anksčiau sakęs, kad minimalų atlyginimą po krizės galima būtų didinti ne visiems, ir šįkart mano, kad jos nekelti galima būtų jaunesniems nei 20 m. darbuotojams.

„Dažniausiai minimalų atlyginimą diferencijuoja pagal amžių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jaunimui netgi nuo 14 m. pradedamas diferencijuoti minimalus atlyginimas. Tačiau Lietuvoje, kai minimali alga yra tokia nedidelė, tai yra sunkiai įmanoma. Jeigu yra ginčas dėl minimalios algos didinimo, galima būtų nuspręsti ją kelti visiems darbuotojams, vyresniems nei 20 metų“, – DELFI sakė jis.

Ekonomistas mano, kad diferencijuoti minimalią algą pagal verslo šakas būtų sudėtinga, nes kiekvienoje jų yra skirtingo pajėgumo įmonės. O mokant mažesnį minimalų atlyginimą neturtingesniuose regionuose jie ir toliau būtų pasmerkti skursti.

„Stiprūs regionai ir taip traukia daug pinigų ir kvalifikuotos darbo jėgos, todėl valstybės užduotis yra ne skatinti regionų diferenciaciją, bet bandyti ją išlyginti. Pavyzdžiui, jeigu Tauragėje nustatys mažesnę minimalią algą, tai reiškia, kad šis regionas ir toliau atsiliks nuo Klaipėdos ir Vilniaus“, – pavyzdį pateikė R. Lazutka.

Ekonomisto nuomone, minimalią algą Lietuvoje reikėtų didinti. Galbūt vertėtų tai daryti palaipsniui, pavyzdžiui, 100 Lt pridėti nuo rudens ir dar 100 Lt nuo Naujųjų metų.

„Lietuvoje reikėtų didinti minimalų atlyginimą, nes ją gaunantys žmonės nebegali išgyventi dėl pakilusių kainų. Pavyzdžiui, elektra pabrango per 30 proc., nuolat brangsta maistas. Tie žmonės savo pinigus skiria tik būtiniausioms prekėms, kitiems dalykams jiems nelieka“, – sakė R. Lazutka.

Be to, minimalios algos padidinimas prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo, dabar vidaus vartojimas yra menkas, nes daug žmonių neturi pakankamai pinigų.

„Dalis verslininkų šaukia, kad jie neišsilaikys. Galbūt jie ir neišsilaikys, bet kitiems bus geriau. Reikia turėti galvoje, kad padidėjus žmonių pajamoms, jie ims daugiau pirkti, o algos nepajėgiantys kelti verslininkai savo rinkos dalį paliks tiems, kurie pajėgia“, – smulkiųjų verslininkų gąsdinimų nesureikšmino ekonomistas.

Jo teigimu, nėra daug žmonių, iš valstybės biudžeto gaunančių minimalią algą, todėl biudžetui didelės neigiamos įtakos tai neturės.

Vilniuje mato didesnę minimalią algą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma Seime yra pateikęs rezoliucijos projektą, pagal kurį siūloma apsvarstyti galimybę mokėti skirtingą minimalią algą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.

„Akivaizdžiai matome, kad skirtingose apskrityse vidutinis darbo užmokestis pakankamai daug skiriasi. Tarkime, Tauragėje vidutinis atlyginimas yra apie 1600 Lt, o Vilniuje – 2300 Lt. Atitinkamai galima spręsti dėl minimalios mėnesinės algos, kad tame regione, kur mažesnis vidutinis darbo užmokestis, minimali alga galėtų likti tokia, kokia yra dabar, o ten, kur jis didesnis, yra prielaidų ją kelti, pavyzdžiui, Vilniuje“, – DELFI kalbėjo politikas.

Taip pat, jo nuomone, smulkiausioms įmonėms galėtų būti palikta teisė nekeisti dabartinio dydžio.

Šiuo metu minimalus atlyginimas Lietuvoje yra 800 Lt prieš mokesčius arba maždaug 680 Lt po jų.

DELFI primena, kad profsąjungos jau kone metus ragina didinti minimalią algą, šis klausimas nuo rudens svarstomas ir Trišalėje taryboje, tačiau galutinio sprendimo taip ir nepriimta, nes tam labiausiai priešinasi smulkieji verslininkai.

Seime įregistruotos kelios rezoliucijos, raginančios greičiau didinti minimalią algą, kuri yra žemiau nei skurdo riba.

Lietuvoje nustatytas minimalus atlyginimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, mažesnis mokamas tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Minimalus atlyginimas paskutinį kartą didintas 2008 m. sausį.

Rasa Lukaitytė