2011 m. gegužės 18 d.
Taip laukiamą Vyriausybės poziciją minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo klausimu profesinės sąjungos gavo pasitarimo protokolo išrašo pavidalu. Jame siūloma nesvarstyti MMA didinimo, kol nėra „aiškios Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto prognozės“ ir prie šio klausimo grįžti 2001 m. rugsėjo mėnesį.
Trišalei tarybai atisiųstame Vyriausybės pasitarimo protokolo išraše taip pat atkreipiamas dėmesys, kad MMA didinimo klausimu nesuformuota Trišalėje taryboje darbdaviams atstovaujančių organizacijų bendra nuomonė, o „ypač iki galo nėra aiški smulkiojo ir vidutinio verslo organizacijų atstovų pozicija“.
Vyriausybė taip pat siūlo Trišalei tarybai „išnagrinėti galimybes atskiroms ūkio šakoms nustatyti skirtingus minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio dydžius ir pateikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei“.
Gegužės 17 d. įvykusiame neeiliniame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius teigė nesuprantąs, kodėl MMA kėlimas siejamas su 2012 m. biudžeto prognozėmis. Jo nuomone, reiktų tikslinti šių metų biudžetą, kur būtų ramtytas didesnis MMA, ir teikti Seimui svarstyti. Juolab kad biudžetiniame sektoriuje pakelti MMA valstybei tekainuotų 22 mln. litų, tuo tarpu į biudžetą būtų surinkta net dvigubai daugiau. A.Kvedaravičiaus teigimu, kai darbdavių ir profsąjungų pozicija yra nevieninga, Vyriausybė turi nelaukti, kol jie susitars, o privalo nuspręsti, kas geriau Lietuvos žmonėms.
Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas teigė, jog biudžeto planavimas yra labai sudėtingas procesas ir per vieną ar pusantro mėnesio negalima to padaryti.
Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis sakė, jog Lietuvoje net 99 proc. įmonių yra smulkios ir vidutinės, ir dėl MMA yra labai svarbi jų nuomonė, todėl Smulkaus ir vidutinio verslo taryba paprašyta pateikti savo poziciją. Jos kol kas dar nėra.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė visą klausimo vilkinimo procesą vadino cinizmo viršūne, juk apie MMA didinimą pradėta kalbėti pareitų metų rugsėjo mėnesį. Tuo tarpu Lietuva pagal MMA dydį yra trečia nuo galo Europos Sąjungoje. „Darysime viską, kad MMA klausimas būtų išspręstas dar šiemet“, – sakė ji.
Lietuvos darbo federacijos generalinė sekretorė Janina Švedienė teigė, jog Vyriausybė tokiu elegsiu profsąjungas kiršina su darbdaviais. Pasak jos, minimalios mėnesio algos dydis Lietuvoje yra „absoliutus skurdas“, o reikalavimas jį kelti yra darbdavių ir Vyriausybės moralumo patikrinimas.
Į tai tuoj pat sureagavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Sigitas Gailiūnas pasiūlęs moralumą pasitikrinti pačioms profsąjungoms. Jo atstovaujama organizacija tuo tarpu pritarianti Vyriausybės pozicijai. Iš esmės jai pritarė ir Lietuvos žemės ūkio rūmai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas pagyrė Vyriausybę, kad ji „skaičiuojanti“ – MMA siejanti su kitų metų prognozėmis. Jo teigimu LPK nekeičia savo pozicijos ir pritaria profsąjungų reikalavimams (MMA nuo liepos kelti iki 900, o nuo kitų metų – iki 1000 litų), tačiau esą negalima ignoruoti ir Vyriausybės pozicijos.
LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad didžioji dalis (22 proc.) iš 30 proc. darbuotojų, gaunančių minimalią algą, yra dirbantieji nepilną darbo dieną, todėl jiems MMA pakilimas reikšmės gali ir neturėti. Be to, jo teigimu, darbuotojui iš MMA padidėjimo 100 ar 200 litų nauda esą bus nedidelė, o mokesčių teks sumokėti daugiau. Jam oponavo G.Gruzdienė sakydama, jog gaunantiems mažas pajamas ir keliasdešimt litų yra svarbu: išeina mėnesinis transporto bilietas arba „40 bandelių po du litus“. Nors bent kiek padidėjusi perkamoji galia padidintų Vyriausybės pajamas iš surenkamo PVM, ištrauktų dalį lėšų iš šešėlio ir būtų sumokama daugiau socialinio draudimo įmokų. „Bet Vyriausybei to nereikia“, – ironizavo ji.
A.Kvedaravičius priminė, jog visai neseniai paskelbta informacija apie padidėjusias aukštų ministerijų valdininkų algas. „Ką pagalvos žmonės, kai patys sau didina (algas – red.), o kai žmonėms reikia padidinti, tai – jau problema“, – kalbėjo jis.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) pirmininkas Danas Arlauskas suabejojo, ar dėl MMA kėlimo Vyriausybė negalėjusi „suprognozuoti“ anksčiau. Jis teigė, jog valdžios nejautrumas šiuo klausimu yra ydingas. „Darbo rinkai turi būti pasiųstas aiškus signalas, nuo kada, kiek ir kaip ketinama minimalią algą kelti, o dabar Vyriausybė sako, kad klausimas dar tik bus svarstomas“, – sakė D.Arlauskas. Jis pareiškė, LVDK nepritaria Vyriausybės pozicijai ir pasiūlė skubiai inicijuoti susitikimą su Premjeru.
Triašlė taryba tam pritarė.
R.Motiejūnaitė-Pekkinen
www.lprofsajungos.lt