2011 m. gegužės 4 d.
Pradedančius verslą reikėtų atleisti nuo mokesčių bent 1-2 metams, jaunimui leisti nemokamai įsteigti įmonę, didinti minimalų atlyginimą ir mažinti pašalpas, o bedarbio pašalpą mokėti tik tada, kai bedarbis motyvuotai išdėstys priežastis, kodėl jis nedirba. Tai – keletas iš maždaug 200 Vyriausybę pasiekusių pasiūlymų mažinti nedarbą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą.

„Gauti pasiūlymai daugiausiai susiję su mokesčių politikos keitimu, verslo skatinimo priemonėmis, importo-eksporto sąlygų gerinimu, nelegalaus darbo kontrole, išmokų mokėjimo tikslingumu, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, tobulinimu. Vyriausybė juos svarstys artimiausiu metu, vėliau jų apibendrinimą galima bus rasti ir internete prie viešųjų konsultacijų“, – DELFI sakė Ministro pirmininko tarnybos Komunikacijos departamento direktorė Lina Karsokaitė.

Pasak jos, pasiūlymų gauta iš įvairių organizacijų, studentų, verslininkų, ūkininkų ir užsienyje gyvenančių lietuvių.

Trumpinti pašalpų mokėjimą

Pasiūlymus rašę gyventojai pakankamai griežtai nusiteikę dėl įvairių pašalpų mokėjimo.

„Bedarbio pašalpą mokėti tik tada, kada bedarbis motyvuotai išdėstys priežastis, kodėl jis nedirba – taip susitaupytų lėšos, kurias būtų galima skirti bedarbiams perkvalifikuoti. Sutrumpinti „Sodros“ pašalpų mokėjimo laikotarpį iki 3 mėnesių. Jei žmogus, praėjus šitam terminui, atsisako dirbti siūlomą darbą, tai fiksuoti. Jei toks asmuo nori gauti pašalpą ir toliau, turi dirbti viešuosius darbus“, – rašoma gyventojų siūlymuose.

Taip pat manoma, kad Lietuvoje reikėtų didinti minimalią algą ir mažinti pašalpas.

„Tada žmonės pagalvos, kad dirbti apsimoka labiau nei gauti pašalpas“, – savo idėją paaiškina siūlytojas.

Gyventojų nuomone, negalima leisti darbdaviams versti darbuotojus dirbti viršvalandžius jų neapmokant ir nesilaikant nustatytos tvarkos.

Tačiau kartu, pasak siūlytojų, legalų darbą skatintų padalinta mokestinė atsakomybė tarp darbdavio ir darbuotojo.

„Tada bus geriau sumokėti mokesčius nei atlyginimą vokeliuose, daugiau žmonių pradėtų dirbti legaliai“, – rašo idėjos autorius.

Taip pat gyventojai savo pasiūlymuose nori drausti darbdaviams kviestis darbuotojus iš kitų šalių, jei vietinėje rinkoje galima rasti reikiamų žmonių.

Siūlytojų nuomone, reikėtų priimti naują paprastą ir aiškų Darbo kodeksą, kuriame būtų subalansuoti visų šalių interesai.

Kitas gyventojas siūlo parengti naują Darbo santykių įstatymą, besiremiantį penkiais geriausiais atitinkamais įstatymais pasaulyje.

Nelegalams gaudyti – ir policija

Vyriausybei atsiųstuose pasiūlymuose teigiama, kad Valstybinė darbo inspekcija ir Lietuvos darbo birža, kontroluodamos nelegaliai dirbančius pašalpų gavėjus, turėtų bendradarbiauti su policija.

„Darbo biržos specialistai turėtų registruotam bedarbiui netikėtai paskambinę, paprašyti prisistatyti į darbo biržą, nes dauguma išvyksta laikinai dirbti užsienyje“, – dar griežtesnę tvarką siūlo gyventojai.

Be įvairių poveikio priemonių nesąžiningiems pašalpų gavėjams, siūloma padėti naujiems verslininkams.

Pavyzdžiui, vieni mano, kad reikėtų pradedančius verslą 1-2 metus atleisti nuo mokesčių, kiti – leisti nemokėti jokių mokesčių bent kelis mėnesius arba imti tik pelno mokestį, jaunimui iki 25-erių leisti kartą per metus nemokamai įsteigti įmonę.

Taip pat siūloma leisti studentams dirbti pusę etato nemokant mokesčių ir sudaryti lengvatinės sąlygas įkurti įmonę grįžtantiems į Lietuvą.

Kaimo žmones įdarbinantiems ūkininkams, siūlytojų nuomone, taip pat turėtų būti mažinami mokesčiai, pavyzdžiui, „Sodros“.

Taip pat gyventojai mano, kad būtų naudinga mažinti mokesčius uždirbantiems iki 2 tūkst. Lt.

„Tuomet bus didesnė žmonių perkamoji galia, suaktyvės vidaus rinka“, – rašo pasiūlymo autorius.

Pasak gyventojų, reikėtų didinti mokesčius importui ir mažinti mokesčius tų pačių produktų gamintojams Lietuvoje. Tai skatintų vietinę gamybą, o dalį produkcijos galima būtų eksportuoti.

Auginti daugiau produkcijos siūloma skatinti ir vietos ūkininkus.

Valstybė taip pat pati turėtų kurti darbo vietas, pavyzdžiui, tiesdama kelius, statydama mokyklas, vaikų darželius, ligonines, tvarkydama aplinką.

Ji taip pat turėtų investuoti į gamyklų kūrimą, esamų atnaujinimą, „nes tik plėtojant gamybą galima išvystyti geresnį ekonomikos lygį“.

Jaunam verslui – specialus biuras

Pasiūlymus pateikusių gyventojų nuomone, naujam verslui reikėtų, kad Vyriausybė sukurtų Buhalterijos biurą ir specialų rėmimo fondą.

Buhalterijos biuras neatlygintinai teiktų buhalterijos paslaugas naujoms įmonėms, kol jos pasiektų 150 tūkst. Lt apyvartą.

„Biuras nuimtų buhalterijos naštą nuo jauno verslo pečių ir būdamas Vyriausybės struktūra gerokai sklandžiau spręstų iškilusius klausimus su Valstybine mokesčių inspekcija. Taip pat biuras užkirstų kelią mokestiniams nusikaltimams, kuriems galbūt ne visada kelią užkerta privačios struktūros“, – rašo siūlymo autorius.

O rėmimo fondas finansiškai padėtų gabiausiems studentams, norintiems kurti verslą. Pagal sumanymą, šio fondo remiamas jaunasis verslininkas turėtų įdarbinti studijas baigiančius studentus ir bent vieną žmogų iš darbo biržos.

Taip pat siūloma, kad speciali valstybinė įstaiga padėtų naujam verslininkui, nemokamai konsultuotų verslo kūrimo klausimais.

Be kita ko, pasak gyventojų, reikėtų sumažinti verslą kontroliuojančių įmonių skaičių – jos galėtų tapti daugiau konsultacinio pobūdžio.

Šiuo metu darbo oficialiai neturi beveik 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Rasa Lukaitytė

DELFI