2011 m. balandžio 28 d.
Pertvarkius pensijų sistemą prognozuojama, kad 2050-aisiais vidutinė pensijos pakeitimo norma sieks 33-41 proc. Tai reiškia, kad esant nustatytam įmokų dydžiui vidutinio pensijos gavėjo vartojimo pajėgumai sudarys kiek daugiau nei trečdalį vidutinio dirbančio asmens pajėgumų.

Tokias prognozes antradienį vykusiame jungtiniame Darbo partijos ir socialdemokratų posėdyje išdėstė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas, kurio teigimu, nesiėmus visiškai nieko vidutinė pensijos pakeitimo norma gali būti dar žemesnė.

2009-aisiais ši pakeitimo norma siekė 39,9 proc., 2008-aisiais – 36,2 proc., 2007-aisiais – 33,6 proc., 2006-aisiais – 32,5 proc., 2005-aisiais – 33,5 proc. Kriziniais 2009 m. pakeitimo norma buvo aukštesnė, nes smukus vidutiniam darbo užmokesčiui sumažėjo atotrūkis tarp dirbančių asmenų ir pensijų gavėjų vartojimo galimybių.

„Šitiek daug priemonių padarysim ir turėsim tą patį dydį, tą pačią pakeitimo normą“, – apgailestavo jungtiniame posėdyje dalyvavusi socialdemokratų europarlamentarė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

Išloš sutikę papildomai kaupti po 2 proc. nuo atlyginimo?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad ilgainiui labiau išloš tie žmonės, kurie bus pasirinkę kaupti pensiją ir II pakopos pensijų fonduose bei sutikę papildomai primokėti į juos iš savo lėšų po 2 proc. nuo darbo užmokesčio. Jų pensijos pakeitimo norma po keturiasdešimties metų turėtų siekti 40,6 proc.

Laukiantiems tik „Sodros“ pensijos prognozuojama 32,8 proc. vidutinė pakeitimo norma, tai yra apie trečdalis dirbančio žmogaus pajamų.

„Prognozuojame, kad 2050 m. įvykdžius visas priemones, sistemos dalyviai, kurie visą gyvenimą dirbo už vidutinį darbo užmokestį ir įgijo 35 metų pensijų draudimo stažą bei yra pasirinkę papildomai kaupti dar 2 proc. (II pakopos pensijų fonduose – DELFI) gaus 28,6 proc. pensijos iš I pakopos ir 12 proc. iš II pakopos. Tie, kas nedalyvauja kaupime, gauna 32,8 proc. tik iš I pakopos. Tai tuo atveju pakeitimo norma abiem atvejais tampa apie 40 proc. ir mes pasiekiam tikslą nemažinti pensijų“, – aiškino A. Bitinas, nors nepatikslino, kodėl 32,8 proc. pakeitimo norma apvalinama iki apie 40 proc.

Viceministras taip pat išdėstė planus, kaip reformuoti II pakopos pensijų kaupimo sistemą. Gyventojams planuojama leisti pasirinkti – pasitraukti iš privataus II pakopos kaupimo ir sugrįžti į „Sodrą“, dalyvauti kaupime esamomis sąlygomis arba savanoriškai prisidėti prie II pakopos kaupimo 2 proc. nuo darbo užmokesčio gaunant ir 2 proc. valstybės subsidiją nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Opozicija pensinio amžiaus ilginimui nebeprieštarauja

Kaip jungtiniame frakcijų posėdyje kalbėjo A. Bitinas, mažiausiai diskusijų iš visos pertvarkos kelia siūlymas ilginti pensinį amžių. Šį faktą liudijo ir posėdyje dalyvavusių politikų žodžiai – jei svarstant šį klausimą Seime opozicinės jėgos plyšavo apie tokio sprendimo neigiamybes, tai dabar visuotinai pripažįstama, kad to išvengti nepavyks.

Pagal parengtą planą, pensinį amžių ketinama vėlinti nuo 2012 m.: moterims prie pensinio amžiaus kasmet prisidėtų 4 mėnesiai, o vyrams – 2 mėnesiai. Tokiu atveju 65-erių metų pensinio amžiaus riba tiek vyrams, tiek moterims būtų pasiekta 2026 m.

Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.

„Pritariu, kad tai yra neišvengiama ir nereikia čia kaip nors slėpti. Tai yra būtinas ir neišvengiamas dalykas“, – teigė posėdyje V. Blinkevičiūtė, nors ji svarstė, kad šis klausimas toli gražu nėra pats lengviausias ir greičiausiai išsprendžiamas.

Politikė aiškino, kad negalima pateikti nuogo pasiūlymo ilginti pensinį amžių, kai Lietuvoje išlieka aukštas nedarbas – tokiu atveju senyvi žmonės bus pasmerkti nedarbui.

„Mes Europos Parlamente nagrinėjom, ir jūs nagrinėjot Europos Komisijos pateiktą Žaliąją knygą dėl pensijų, dabar sulauksime iš Europos Komisijos Baltosios knygos ir ten viena iš problemų buvo iškelta – jeigu valstybės narės siūlo ilginti pensinį amžių, jos šalia to turi pasiūlyti, kaip paskatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, be kita ko, užsiminė, kad būtų pravartu turėti profesinius pensijų fondus, nors tai būdinga kitoms Europos valstybėms. Tačiau ji pridūrė, kad šioje srityje visi įstatymai priimti, nors praktikoje jie ir neveikia.

R.J.Dagys: tokios prognozės – liūdniausiam scenarijui

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys savo ruožtu aiškino, kad aptariamos prognozės yra pateiktos pačiam liūdniausiam scenarijui, esą jei reforma pavyks, vidutinė pensijos pakeitimo norma bus aukštesnė.

„Skaičiavimai yra tai „Eurostato“ prognozei, kuri mums prognozuoja 2,6 mln. žmonių. Prie dabartinės migracijos, visų tendencijų ir panašiai. Visa, ką mums pavyktų pagerinti tiek demografinei situacijai, tiek migracijos suvaldyme eitų į pliusą. Čia prognozuojamas minimalistinis variantas, jeigu mums niekas nepavyktų, jeigu mums pavyktų, mes išlaikytume pakeitimo normą ne 40 proc., ji būtų didesnė ir priartėtų prie statistinės europinės, kuri yra maždaug 44 proc. dabar. Jeigu nieko nedarome, ta pakeitimo norma eina į apačią“, – svarstė politikas.

Eglė Samoškaitė