2011 m. balandžio 15 d.
„Per šią krizę mes turėjome eilinį turto perskirstymą. Dar kartą perskirstėme turtą turtingųjų naudai. Per krizę iš žmonių namų ūkių buvo atimta apie 12 mlrd. Lt“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ dėstė ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė.

„Pagal pragyvenimo lygį pernai žmonės grįžo į 2004 – 2005 m. sandūrą. O štai ta visuomenės dalis, kuri gyvena iš kapitalo kilmės pajamų, jau sėkmingai sugrįžo į 2007 m. lygį, – šiandieninę padėtį apibendrino A. Maldeikinė. – Per krizę iš žmonių namų ūkių buvo atimta apie 12 mlrd. Lt, t.y. tiek sumažėjo namų ūkių pajamos. Visa krizės našta dažniausiai buvo permesta tiems, kurie nieko bendro su tuo neturėjo, t.y. žmonės, kurie turėjo mažas pajamas, neėmė paskolų ir tose rinkose nežaidė“.

„Dar kartą perskirstėm turtą turtingųjų naudai. Šitos temos labai nemėgstame, pradedame kliedėti kažką apie socializmą, socializme šios temos negvildenamos. Mes negvildename esminio klausimo, kas užmokėjo už krizę, o ateityje turėsime dar vieną problemą: išvažiuoja jauni žmonės, važiuoja masiškai, studentai važiuoja masiškai, vidutinis emigrantas jaunėja ir darosi vis labiau išsilavinęs“, – teigė ekonomistė.

Anot ekonomistės, pirmą turto perskirstymą Lietuva patyrė dar 1993–95 m. „Dabar, per krizę, skaičiai rodo, kad ekonomiškai blogiau už mus gyvena tik rumunai. O štai Estija mus taip aplenkė, kad su jais jau nieko bendro neturime. Ten samdomo darbo pajamos viršija 52 proc. nuo BVP. Lietuvoje 41 proc. „netempia“. Pagal ūkio struktūrą, pagal nacionalinę pajamų sandarą, mes esame klasikinė trečiojo pasaulio šalis“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

„Aš manyčiau, reikia pašnekėti apie tai, kiek laiko mes ketiname išlaikyti bankrutavusį verslą funkcionuojantį. Kas liktų iš dalies verslų, jeigu jų paprašytų pagal normalius įkainius susimokėti už darbo jėgą? Pas mus sukurtas demagoginis aiškinimas, kad jeigu tokį bankrutavusį verslą paleisim bankrotui, vadinasi, žmonės liks be darbo. Atsiprašau, bet gal šitoje šalyje nustokime statyti socializmą, kai visa sistema remia neefektyvų verslą, – svarstė A. Maldeikienė. – Lietuvoje minimalų atlyginimą gauna apie 20 proc. žmonių, iš kurių pusė minimalų atlyginimą uždirba per pilną darbo laiką. Tai man visą laiką įdomu, kiek iš šitų žmonių, kurie dirba visą krūvį, yra išlaikomi socialinės sistemos: jų vaikai gauna nemokamą maistą, jų šildymo sąskaitas apmoka kiti mokesčių mokėtojai. Tai reiškia, kad minimalų užmokestį mokančius verslininkus išlaiko socialinės šalpos sistema“.

„Mano požiūriu, yra poreikis ir atėjo metas analizuoti visų žmonių visumines pajamas ir tas pajamas kažkaip teisingiau dalinti ir jas apmokestinti. Jau dabar Vyriausybė aiškiai kalba apie nekilnojamojo turto mokestį. Reikėtų kalbėti, kad matytume visas metines pajamas ir jas matydami konstruotume, kad nuo to žmonės teisingiau sumokėtų valstybei mokesčius, – kalbėjo Seimo narys Kęstutis Masiulis. – Aš manau, kad mums reikėtų kalbėti apie tai, kad reikia keisti visą apmokestinimo sistemą“.

„Karštas vakaras” BTV