2011 m. sausio 31 d.
Daugelis ekspertų prognozuoja, kad artimiausiu metu dar sparčiau pradės didėti maisto produktų paklausa, todėl jie brangs stulbinančiais tempais. Šiomis dienomis apie tai prabilo pagrindiniai pasaulio laikraščiai – žemės ūkio produktų kainų augimas pranoksta didžiausias prognozes. Akivaizdu, kad pasaulinė maisto produktų krizė užkliudys ir Lietuvą. Ar lietuviai pasinaudos susidariusiomis aplinkybėmis?
Kainų didėjimas – ne trumpalaikis reiškinys
Neseniai Lietuvoje viešėjęs Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) generalinis sekretorius Tieri Delaskailas Kaune įvykusiame susitikime lietuvius bandė įtikinti, kad jau šiuo metu pastebimas kai kurių žemės ūkio produktų kainų augimas yra ne trumpalaikis reiškinys. Svečias tikino, kad kaip tik dėl šios priežasties pasaulyje prasidėjo atkakli kova dėl aukso vertę įgaunančios žemės ūkio paskirties žemės. ELO skaičiavimais, jau po kelių dešimtmečių planetoje gyvens apie 10 mlrd. gyventojų, kuriuos teks išmaitinti tik iš 22 proc. žemės paviršiaus, tinkamo žemės ūkiui. Taigi mums gal net sunku įsivaizduoti, kaip sparčiai augs žemės ūkio ir maisto produktų paklausa. Pasak ELO vadovo, dėl žemės jau prasidėjo arši kova. Štai Kinija pradeda nuomoti didelius žemės plotus Argentinoje, Čilėje bei daug investuoja Afrikoje, Pietų Korėja net 99-eriems metams išsinuomojo didelę Madagaskaro dalį, Libija nuomoja žemę Ukrainoje. Šiuos teiginius patvirtina ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Ji šių metų pradžioje pranešė, kad maisto produktų kainų indeksas pakilo iki 215 punkto, ir tai yra aukščiausias pakilimas nuo 1990- ųjų (2008-aisiais, kai rinkose pradėjo trūkti maisto produktų, šis indeksas siekė 213,5 punkto, o 2000-aisiais tesiekė 90 punktų). Šie duomenys rodo, kad pasaulinėje maisto produktų rinkoje yra pavojingai nestabilu.
Galimybes varžo biurokratai
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus Edvardo Makelio nenustebino FAO ir kitų organizacijų prognozės: „Akivaizdu, kad taip turėjo atsitikti ne tik dėl augančio planetos gyventojų skaičiaus, bet ir dėl gerėjančio besivystančių valstybių pragyvenimo lygio. Pavyzdžiui, jeigu Kinijos vyriausybė nutartų, kad atėjo laikas kiekvienam šalies gyventojui per dieną suvalgyti po vieną kiaušinį, tai tokį užsakymą galėtų įvykdyti keturios Prancūzijos. Tokie gali būti milžiniški šios valstybės poreikiai“. Pasak LŽŪKT vadovo, augant maisto poreikiui Lietuvos žemdirbiai ir maisto produktų gamintojai galėtų nemažai uždirbti. Galėtų, tačiau vargu ar taip atsitiks. „Mes gyvename žemdirbystei palankioje vidutinio klimato zonoje, turime pakankamai vandens, o jo vertė kasmet vis didės. Taigi turime geras galimybes auginti daugiau gyvulių, sukurti daugiau darbo vietų, daugiau eksportuoti ir uždirbti sau bei valstybei. Tačiau kaip reta kita valstybė turime tiek daug biurokratinių pančių, pavyzdžiui, draudžia statyti naujas fermas“, – apgailestauja E.Makelis. Jam pritaria DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis: „Daugelis nori gyventi šalyje, kurioje gamta labai apsaugota, nėra nemalonių kvapų. Tačiau yra ir kita pusė – o kaip išgyventi kitiems gyventojams? Deja, mūsų ekonomikos augimo tempai yra pernelyg lėti. Mes rizikuojame – nespėsime atsigauti nuo krizės ir vėl pateksime ant maisto produktų brangimo bangos“.
Skrydžių vadovas kelia žemės ūkį
Kas tie biurokratai? Tai vis ta pati aplinkos ministro Gedimino Kazlausko armija, kurios kol kas nepavyksta sutramdyti net šalies Prezidentei. Štai neseniai Seime buvo sudaryta darbo grupė gyvulininkystės ir paukštininkystės problemoms nagrinėti. Galvijų ir paukščių augintojai iš pradžių labai apsidžiaugė, tikėjosi, kad maisto produktų krizės išvakarėse bus pradėti svarstyti valstybei svarbūs klausimai. Tačiau žemdirbių viltys žlugo, kai buvo paskelbta darbo grupės sudėtis. Paaiškėjo, kad apie žemės ūkiui ir maisto pramonei svarbius reikalus svarstys žmonės, kurių žinios apie šiuos reikalus yra apgailėtinos. Seimo Kaimo reikalų komitetas į šią darbo grupę nusiuntė skrydžių valdymo inžinieriaus specialybę turintį Praną Žeimį. „Pasaulyje brangsta maisto produktai? Kokią tai turės įtaką Lietuvai, kaip mes turėtume pasiruošti? Nors, cha cha cha, esu Kaimo reikalų komiteto narys, tačiau apie šiuos reikalus man sudėtinga kalbėti, gal jūs pakalbinkite kitus mano kolegas“, – atvirai prisipažino P.Žeimys. Tačiau jis neatsisakė dalyvauti minėtoje darbo grupėje ir pasirašyti maisto pramonę žlugdančius sprendimus. „Sprendimams pritariau, nes manau, kad gamtos apsaugos klausimai yra prioritetiniai. Mano nuomone, Lietuvoje kiaulių ir galvijų fermų plėtros neturėtų būti. Kiek yra kiaulininkystės kompleksų, tiek Lietuvai užtenka“, – drąsiai sako buvęs Palangos oro uosto skrydžių valdymo inžinierius P.Žeimys. VL pakalbintas UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius išgirdęs tokius Seimo nario žodžius susiima už galvos ir stebisi, kad valstybė dar nebankrutavo. „Tokia darbo grupė ir negalėjo priimti kitokių sprendimų. Mes net nustebome, kad svarstant kiaulininkystės problemas į darbo grupę nebuvo įtrauktas Seimo narys Emanuelis Zingeris“, – sako K.Jurevičius.
Savanoriškai renkamės skurdą
Pasak LŽŪKT vadovo E.Makelio, mūsų aplinkosaugininkai Olandijoje ar Danijoje būtų kaip mat sutramdyti. Po sprendimų, kurie priimami Lietuvoje, kitose šalyse iš karto būtų šaukiami mitingai, kiltų net masiniai neramumai. Lietuviai kantrūs. Ar ilgam užteks kantrybės? „Štai Danijoje pradėjo veikti vadinamasis Žaliasis susitarimas. Susitarta, kad gamintojai neterš gamtos, tačiau bus leidžiama didinti gamybą, statyti naujas fermas, atsisakyti Lietuvoje galiojančių gyvulių tankumo rodiklių, sumažintos saugomos teritorijos. Danai pasirinko plėtros galimybes, o mes gamybos atsisakome ir renkamės skurdą“, – sako E.Makelis. Komentuodamas FAO pareiškimą Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy iškėlė savo šalies vyriausybei prioritetinį uždavinį sumažinti maisto produktų kainas. Prancūzijos žemės ūkio ministras Bruno Le Maire tuoj pat pareiškė, kad artėjanti maisto produktų krizė šį kartą, tikėtina, užsitęs, todėl gali prireikti riboti eksportą ir didinti valstybės atsargas. Lietuvos Vyriausybė tokiomis smulkmenomis neužsiima. „Vyriausybė kuria viziją, kokia Lietuva bus 2030-aisiais, kaip žirnius beria ambicingus ir milijardus litų kainuojančius projektus. O gal vertėtų pasvarstyti apie Lietuvą 2013-aisiais? Pasvarstykime, kokia ji bus, jeigu pabrangs maisto produktai, jeigu ir toliau tiek daug žmonių emigruos bei išliks demografi nės problemos“, – pataria R.Rudzkis.
Kainos išaugs apie 20 procentų
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas
Situacija pasaulinėje rinkoje labai sudėtinga. Lietuva jai įtakos negali daryti, mes galime tik prisitaikyti. Akivaizdu, kad maisto produktų kainos didės ir jų augimą lems padėtis pasaulinėse biržose. Jau dabar pradeda augti daržovių, grūdų kainos kaimyninėje Rusijoje. Manau, kad maisto produktų kainos jau šįmet išaugs apie 20 proc. Neatmeskime ir spekuliacinių motyvų. Štai Lietuvoje pernai buvo prikulta 3,3 mln. t grūdų, turėjo nemažai likti ir vidaus rinkoje, tačiau dabar jų trūksta. Kur jie dingo? Gal supirko spekuliantai ir taip augina kainas rinkose?
Importuojame, nors galėtume eksportuoti
Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys
Deja, šiuo metu Lietuvoje daugiau populistinių kalbų, o ne konkrečių veiksmų. Reikia lengvinti sąlygas verslui, reikia atsisakyti ES paramos, kai remiami atsisakantieji žemės ūkio gamybos. Senosios ES šalys stengiasi didinti gamybą, o naująsias šalis suvaržyti. Mes patys galėtume užsiauginti tiek maisto produktų, kiek reikia ir dar eksportui, bet jau dabar kai kuriuos produktus turime įsivežti iš Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Tačiau mes pernelyg stengiamės pirmieji diegti griežčiausius gamtos apsaugos reikalavimus, ko nedaro kitos ES šalys, nors jos daug geriau gyvena nei Lietuva. Vyriausybė turi suprasti, kad maisto produktų brangimą ir trūkumą pirmiausia ir skaudžiausiai pajus skurdžiausiai gyvenantys žmonės.
Albinas Čaplikas