2011 m. sausio 26 d.
Vyriausybė sutinka su pramonininkų siūlymu kelti minimalią algą, tačiau siūlymas didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) kelia abejonių, teigia Premjero kancleris Deividas Matulionis. Anot jo, tai biudžete paliktų 137 mln. litų skylę. Ekonomistas Rimantas Rudzkis pažymi, kad sparčiai kylant maisto produktų kainoms, minimalias pajamas gaunantiems žmonėms išgyventi vis sunkiau.
„Gerai, kad tokia diskusija prasidėjo, mes tokias iniciatyvas sveikiname. Bet NPD didinimas yra ta vieta, kuri kelia mums abejonių“. Mes turime paskaičiuoti, koks bus balansas, ar nenukentės biudžetas. Kiek preliminariai esame skaičiavę, šis siūlymas reikštų papildomą 137 mln. litų deficitą biudžete“, – Lietuvos radijui sakė jis.
|
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siūlo minimalią algą ir NPD didinti jau nuo liepos. Tuomet minimalią algą siūloma didinti 100 litų iki 900 šimtų, o NPD – 60 litų iki 530 litų. Tam esą pritartų ir darbdaviai.
Dar šimtu – iki 1 tūkst. litų minimalią algą pramonininkai siūlo kelti nuo kitų metų. Tuomet 50 litų, anot jų, turėtų didėti ir NPD. Galutinis siūlymas Vyriausybei bus pateiktas tuomet, kai tam pritars Trišalė taryba.
Anot LPK viceprezidento Jono Guzavičiaus, jei būtų išlaikytas tas pats santykis tarp minimalios algos ir NPD, biudžetas nuostolių dėl to nepatirtų.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskaičiavo, kad išlaikant tą patį santykį tarp buvusios minimalios algos ir NPD, biudžetas nei padidėtų, nei sumažėtų. Nebent ministerija klaidingai paskaičiavo, bet jų paskaičiavimas sutampa su mūsų duomenimis“, – teigė jis.
Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė teigia, kad padidinus minimalią algą, valstybė papildomai gautų daugiau kaip 20 mln. litų.
„Mūsų skaičiavimais, valstybė išloštų mažiausiai apie 22 mln. litų, be to, būtų papildomi mokėjimai žmonėms, kurie dirba viršvalandžius, nepalankiomis sąlygomis, švenčių dienomis. Vien dėl to atsirastų papildomų „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Jei žmonės daugiau vartos, biudžetas uždirbs daugiau per PVM“, – kalbėjo ji.
Vyriausybės kancleris teigė negalįs pasakyti, ar pramonininkų siūlymus pavyks realiai įgyvendinti.
„Negaliu žadėti, nes diskusija Vyriausybėje dar neprasidėjus. Dar tik analizuojame situaciją, kas bus, jei toks sprendimas bus priimtas. Nereikia pamiršti, kad šalia stambiojo verslo yra smulkusis verslas, kuris turi šiek tiek labiau neigiamą nuomonę nei didžiųjų įmonių vadovai, ir taip mokantys didesnes nei minimali algas“, – sakė jis.
Ekonomistas Rimantas Rudzkis pažymi, kad kylant kainoms, pats laikas kalbėti ir apie minimalios algos didinimą.
„Darbuotojui tai reikštų didesnes pajamas. Beveik 100 litų padidėjimas žmonėms, gaunantiems minimalią algą, bus tikrai reikšmingas. Manau, kad jau laikas apie tai kalbėti, nes dabar sparčiai kyla būtiniausių prekių kainos, prognozuojamas ir tolesnis maisto brangimas. Jei guodžiamės, kad bendra infliacija nėra labai didelė, tai žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, ta infliacija yra gerokai didesnė, nes skiriasi jų vartojimo krepšelis. Tiems žmonėms gyventi darosi sunkiau, jų perkamoji galia mažėja“, – kalbėjo ekspertas.
Anot jo, tai reikštų ir didesnes pajamas valstybei.