Pasak įstatymų, profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.
Profesinės sąjungos gali steigtis: profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais.
Profesinė sąjunga, kaip ir bet kuri kita teisėta organizacija, jos struktūra ir veikla yra reglamentuojama tam tikrų bendrų ir specialių įstatymų. Profesinės sąjungos organizatoriui, aktyviai dirbančiam šioje srityje, būtina žinoti mažiausiai tris esminius profesinių sąjungų steigimą, statusą ir veiklą reguliuojančius teisės aktus.
Viskas — pagal įstatymus
Darbo kodeksas nustato profesinės sąjungos teises ir pareigas darbo teisiniuose santykiuose. Civilinio kodekso II knyga — bendras įstatymas, taikomas visoms organizacijoms, taip pat ir profesinėms sąjungoms.
LR Profesinių sąjungų įstatymas (specialus įstatymas, nustatantis specifinį profesinių sąjungų statusą palyginus su kitomis organizacijomis)
Labai svarbus profesinių sąjungų veiklai yra demokratijos ir aktyvaus dalyvavimo principas. Profesinės sąjungos nariai turi suprasti, kad profesinė sąjunga tarnauja jiems ir tik jie sprendžia, kokia yra profesinės sąjungos veiklos kryptis.
Pakanka 3 savanorių
Profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų: ne mažiau kaip 30 steigėjų — įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar jie sudarytų ne mažiau kaip 1/5 dalį visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai; susirinkime patvirtintus įstatus (statutą); išrinktus vadovaujančius organus.
Taigi visų pirma yra būtina surinkti 30 darbuotojų, pageidaujančių įsteigti profesinę sąjungą. Tai yra vienintelis reikalavimas, jei steigiate profesinę sąjungą, kuri veiks daugiau kaip vienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jei steigiate tik vienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veiksiančią profesinę sąjungą ir joje yra mažiau nei 150 darbuotojų, pakanka surinkti 1/5 darbuotojų, bet ne mažiau kaip 3 darbuotojus. Šiuo atveju, steigiamojo susirinkimo protokole atskirai turi būti nurodyta, kiek įmonėje yra darbuotojų ir kad steigėjai sudaro ne mažiau kaip 1/5 jų skaičiaus.
Kaip surašyti įstatus?
Įstatuose turi būti parašytas pavadinimas, adresas, kuriuo registruojama profesinė sąjunga; profesinės sąjungos veiklos tikslai; profesinės sąjungos narių (juridinio asmens dalyvių) susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka; profesinės sąjungos valdymo organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka; įstatų keitimo tvarka; veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas; veiklos nutraukimo (likvidavimo ir reorganizavimo) tvarka; profesinei sąjungai priklausančio turto valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarka; kitos steigėjų nustatytos nuostatos.
Per 6 mėnesius nuo steigiamojo posėdžio profesinė sąjunga turi kreiptis į juridinių asmenų registrą (VĮ Registrų centras) ir įregistruoti profesinę sąjungą. Priešingu atveju steigimo dokumentai neteks galios.
Juridinių asmenų registro (VĮ Registrų centras) filialai veikia kiekvienoje apskrityje.
Vien ryžto nepakanka
Akivaizdu, kad vien ryžto steigti profsąjungą nepakanka, reikia ir žinių, ir laiko. Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkės G.Gruzdienės patarimu, geriausia yra stoti į jau egzistuojančią šakinę profsąjungą, kurios yra stiprios, turi patirties ir naudojasi profesionalių teisininkų paslaugomis.
Įmonėje kuriamai profsąjungai gali būti sunkiau, nes darbdaviai, nepaisant darbuotojų stygiaus, į jas iš tikrųjų šnairuoja, nors kita vertus tokiomis sąlygomis profsąjungoms kurti — palankiausias metas. Kaip tik šiuo metu jaučiamas nemažas šio proceso aktyvėjimas.
„Savaitės“ ir AŠDPS informacija