Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios reikšmingi Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimai. Jie apims įvairias darbo santykių sritis – nuo darbo sutarties nutraukimo ir galutinio atsiskaitymo su darbuotoju iki nuotolinio darbo, darbo laiko režimo, individualių susitarimų bei kolektyvinių darbo santykių.

Todėl darbuotojams svarbu iš anksto susipažinti su pasikeitimais ir žinoti, kokiose situacijose nuo lapkričio 1-osios bus taikomos naujos taisyklės.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia

Vienas svarbesnių pakeitimų susijęs su darbo sutarties nutraukimu darbdavio valia.

Nuo lapkričio 1 d. darbdavys, turintis teisę nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, galės tai padaryti tik dėl pagrįstos priežasties. Darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą turės būti įspėtas prieš tris darbo dienas, o jam turės būti išmokėta ne mažesnė kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Kartu keičiasi ir pati šios darbo sutarties nutraukimo priežasties reglamentavimo tvarka. VDI pabrėžia, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius negali būti formalus – priežastis turi būti pagrįsta.

Tai reiškia, kad darbuotojui svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad darbo sutartis nutraukiama, bet ir į nurodomą teisinį pagrindą bei aplinkybes, kuriomis priimamas sprendimas.

Keičiasi darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai

Pakeitimai palies ir situacijas, kai sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimą.

Nuo lapkričio 1 d. į vieno mėnesio terminą sprendimui dėl darbo sutarties nutraukimo priimti nebus įskaitomas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų.

Kartu išlieka reikalavimas, kad vertinant darbo pareigų pažeidimą būtų atsižvelgiama į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį darbuotojo elgesį ir darbo rezultatus. Atleidimas turi būti proporcinga priemonė padarytam pažeidimui.

Daugiau aiškumo galutinai atsiskaitant su darbuotoju

Keisis ir galutinio atsiskaitymo su darbuotoju tvarka.

Jeigu pasibaigus darbo santykiams darbuotojui mokėtina suma viršys jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbuotojas ir darbdavys galės susitarti, kad suma, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, būtų išmokėta vėliau.

Tačiau toks susitarimas negalės reikšti, kad atsiskaitymas atidedamas neribotam laikui. Likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pasibaigimo.

Darbuotojui todėl svarbu atkreipti dėmesį į galutinio atsiskaitymo sąlygas ir į tai, kada konkrečiai bus išmokamos visos jam priklausančios sumos.

Daugiau galimybių susitarti darbuotojams, gaunantiems didesnį darbo užmokestį

Nuo lapkričio 1 d. atsiras daugiau galimybių individualiai tartis dėl darbo sąlygų darbuotojams, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip du Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbtų šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžiai.

Tokiais atvejais darbuotojas ir darbdavys galės plačiau susitarti dėl tam tikrų Darbo kodekse nustatytų taisyklių netaikymo ar kitokio jų reglamentavimo, jeigu tokiu susitarimu bus užtikrinama darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra.

Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas galės susitarti dėl bet kokių darbo sąlygų.

Tam tikros garantijos išliks privalomos. Pavyzdžiui, nebus galima nukrypti nuo reikalavimų dėl maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės bei nediskriminavimo.

Aukštesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams – ilgesnis išbandymo laikotarpis

Šiai darbuotojų grupei taip pat galės būti nustatomas ilgesnis išbandymo terminas – iki šešių mėnesių.

Svarbu tai, kad ilgesnis išbandymo laikotarpis nėra automatinis. Jis gali būti nustatomas tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms.

Todėl darbuotojui, sudarančiam naują darbo sutartį, verta atidžiai patikrinti, koks išbandymo terminas yra nustatytas darbo sutartyje.

Nuotolinis darbas

Pakeitimai palies ir nuotolinį darbą.

Tam tikrą teisę į nuotolinį darbą turintiems darbuotojams darbdavys ir toliau turės tenkinti prašymą dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai nėra įmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų.

Svarbus pokytis – iš Darbo kodekso pašalinama iki šiol buvusi papildoma išimtis, susijusi su per didelėmis sąnaudomis dėl nuotolinio darbo organizavimo.

Taip pat kolektyvinėse sutartyse bus galima plačiau reglamentuoti su nuotoliniu darbu susijusias sąlygas, įskaitant papildomų išlaidų kompensavimą.

Darbo laiko režimas

Keičiasi ir nuostatos dėl darbuotojo teisės prašyti dirbti jo pageidaujamu darbo laiko režimu.

Vertinant tokį darbuotojo prašymą daugiau reikšmės turės realios darbo organizavimo ir gamybos proceso aplinkybės.

Tai reiškia, kad darbuotojo prašymas turės būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus darbo pobūdį ir jo organizavimo galimybes.

Kasmetinės atostogos ir kolektyvinės sutartys

Svarbių pakeitimų numatyta ir kolektyvinių darbo santykių srityje.

Aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse bus galima nustatyti trumpesnį – iki dvejų metų – terminą, kuriam pasibaigus darbuotojas gali prarasti teisę pasinaudoti visomis ar dalimi sukauptų kasmetinių atostogų, jeigu jis faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti.

Taip pat tam tikrais atvejais kolektyvinėse sutartyse galės būti numatyta galimybė mokėti piniginę kompensaciją už kasmetinių atostogų dalį, viršijančią Darbo kodekse nustatytą minimalią atostogų trukmę.

Šiais pakeitimais siekiama skatinti darbuotojus laiku naudotis kasmetinėmis atostogomis ir mažinti ilgai kaupiamų atostogų likučius.

Stiprinamos darbo tarybų garantijos

Darbo kodekso pakeitimai taip pat numato papildomas garantijas darbo tarybų veiklai.

Tarp pakeitimų – nuostatos, susijusios su darbdavio pareigomis dėl darbo tarybos veiklos finansavimo ir jos narių kvalifikacijos tobulinimo.

Tai aktualu ne tik darbo tarybų nariams, bet ir darbuotojams, nes darbo taryba yra vienas iš darbuotojų atstovavimo darbe mechanizmų.

Svarbu atkreipti dėmesį į pereinamąsias nuostatas

Nors pagrindiniai pakeitimai įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d., tai nereiškia, kad nuo šios datos visos su darbo santykiais susijusios situacijos automatiškai bus vertinamos pagal naująsias taisykles.

Įstatyme numatytos pereinamosios nuostatos. Todėl tam tikrais atvejais procedūroms, procesams, pradėtiems darbo ginčams ar kitiems veiksmams gali būti taikomos iki lapkričio 1 d. galiojusios Darbo kodekso nuostatos.

Dėl šios priežasties konkrečioje situacijoje svarbi ne tik pati teisės norma, bet ir tai, kada buvo pradėta atitinkama procedūra ar susiklostė aplinkybės.

Ką darbuotojui svarbu žinoti?

Nuo lapkričio 1-osios pasikeis nemažai darbo santykių taisyklių, todėl darbuotojams verta atkreipti dėmesį į savo darbo sutartį, susitarimus su darbdaviu, darbo laiko režimą, nuotolinio darbo sąlygas, atostogų naudojimą ir galimus darbo sutarties nutraukimo atvejus.

Jeigu darbdavys siūlo keisti darbo sutarties sąlygas, darbuotojas turėtų įvertinti ne tik siūlomą pakeitimą, bet ir jo teisinį pagrindą bei praktines pasekmes.

Ypač svarbu žinoti savo teises darbo sutarties nutraukimo atveju, nes nuo lapkričio 1-osios keisis kai kurios atleidimo ir galutinio atsiskaitymo taisyklės.

Darbo kodekso pakeitimai yra aktualūs kiekvienam darbuotojui, todėl verta su jais susipažinti iš anksto, o kilus klausimų dėl konkrečios situacijos – kreiptis į darbuotojų atstovą, profesinę sąjungą ar kitą kompetentingą specialistą.

Pagrindiniai Darbo kodekso pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. lapkričio 1 d.