Pasak Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurfound“, minimalų darbo užmokestį gaunantys darbuotojai daugelyje Europos šalių 2025 m. gali tikėtis didesnės perkamosios galios, nors nominalūs darbo užmokesčio didinimai ir yra mažesni nei 2024 m.

Institucijų sprendimams dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) infliacija veikiausiai nedarys tokios įtakos, kaip anksčiau. Tačiau pastebima, kad vis labiau ryškėja naujas veiksnys – Europos Sąjungos Minimalaus darbo užmokesčio direktyva, kuri turėjo įtakos darbo užmokesčio didinimui kai kuriose šalyse.

Pagrindiniai minimalaus darbo užmokesčio pokyčiai

Minimalus darbo užmokestis imant per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. padidėjo visose šalyse, išskyrus Kiprą.

Didžiausias MMA padidėjimas nuo 2025 m. sausio 1 d. užfiksuotas Vidurio ir Rytų Europos šalyse: 23 % Rumunijoje, 15 % Kroatijoje ir Bulgarijoje, 12 % Lietuvoje, 10 % Čekijoje ir Lenkijoje, 9 % Vengrijoje ir Slovakijoje, 8 % Estijoje.

MMA 6 % padidėjo Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje, taip pat Nyderlanduose ir Latvijoje.

Mažesnis nei 4 % MMA padidėjimas užfiksuotas Maltoje, Belgijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.

Tuo metu Kipre darbo užmokestis nebuvo keičiamas, nes nauja minimalaus darbo užmokesčio sistema įsigaliojo tik 2024 m., o jo peržiūra numatyta kas dvejus metus.

Pav.: nominalūs minimalaus darbo užmokesčio pokyčiai, 2024 m. sausio mėn.–2025 m. sausio mėn., ir metinė infliacija, 2023 m. gruodžio–2024 m. gruodžio mėn., ES valstybėse narėse (%).

Infliacijos įtaka mažėja, bet atsiranda kitų veiksnių

2025 m. nominalūs darbo užmokesčio augimai buvo mažesni nei ankstesniais metais: vidutiniškai MMA didėjo 7 %, palyginti su beveik 10 % 2023 ir 2024 m. Pagrindinė to priežastis – mažėjanti infliacija, kuri 2023–2024 m. laikotarpiu vidutiniškai siekė 4 %, o 2024–2025 m. mažėjo iki 3 %.

„Eurfound“ nuomone, nepaisant mažesnių nominalių didinimų, darbuotojų perkamoji galia daugelyje šalių auga, nes darbo užmokesčio didinimai ėmė viršyti infliacijos lygį.

Kadangi infliacijos vaidmuo mažėja, minimalaus darbo užmokesčio nustatyme vis svarbesniu veiksniu tampa ES Minimalaus darbo užmokesčio direktyva. Direktyva numato, kad šalyse, kuriose yra nustatytas minimalus darbo užmokestis, jis turi būti „adekvatus“. Vienas iš pagrindinių vertinimo kriterijų – orientacinės ribos: 60 % nuo bruto darbo užmokesčio medianos ir 50 % nuo bruto vidutinio darbo užmokesčio.

Daugelyje šalių ši direktyva jau daro įtaką minimalaus darbo užmokesčio didinimui:

  • Estijoje minimalus darbo užmokestis turi pasiekti 50 % vidutinio darbo užmokesčio iki 2027 m.
  • Bulgarijoje ir Rumunijoje nustatytos darbo užmokesčio normos siekia 50 % vidutinio darbo užmokesčio.
  • Čekija turi tikslą pasiekti 47 % vidutinio darbo užmokesčio iki 2029 m.
  • Slovakijoje minimalaus darbo užmokesčio santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu 2024 m. buvo sugrąžintas iki 60 %.
  • Airijoje nustatyta, kad iki 2026 m. minimalus darbo užmokestis turi siekti 60 % darbo užmokesčio medianos.
  • Ispanijoje minimalaus darbo užmokesčio lygis siekia 60 % vidutinio grynojo darbo užmokesčio.
  • Maltoje vykdomas ketverių metų planas minimaliam darbo užmokesčiui didinti.
  • Graikijoje svarstoma nuo 2027 m. įvesti darbo užmokesčio indeksavimo formulę.

Pagrindinis klausimas išlieka – ar šie orientaciniai dydžiai užtikrins pakankamą minimalaus darbo užmokesčio lygį visose ES valstybėse narėse? Tikimasi, kad išsamesnė analizė bus pateikta „Eurofound“ kasmetinėje minimalaus darbo užmokesčio apžvalgoje, kuri pasirodys 2025 m. viduryje.

Profesinės sąjungos: gyvenimas gerėja, bet tikrai ne visiems

Tuo metu, laikinasis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Audrius Gelžinis, reaguodamas į Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pateiktą apžvalgą, komentuoja:

„Maždaug 104 tūkst. dirbančių žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. Net 8 proc. nuo visų dirbančių. Ne ant pečiaus sėdinčių, ne valkataujančių, bet dirbančių. Įdomu, kas yra jų darbdaviai? Kokius dividendus ten gauna akcininkai? Kokios tai yra darbovietės? Kokios tai profesijos? Kokie darbai „užtikrina“ galimybę „įsisavinti“ skurdo vertą darbą? Gyvename pačius geriausius laikus. Tik kažin kodėl net 14 proc. gyventojų pritrūksta lėšų maistui?“, – retoriškai klausia A. Gelžinis.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pateikiama statistika: dirbančiųjų skurdas ir infliacijos įtaka mažas pajams gaunantiems Lietuvoje:

Parengta pagal eurofound.europa.eu, lpsk.lt