Ar gali būti 4 dienų darbo savaitė Lietuvoje? Darbuotojų atstovai sako, kad gali, darbdaviai – nesutinka.

FM99 radijo laidoje, įrašytoje baigiantis Covid-19 pandemijai, diskutuoja Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) pirmininkas Raimondas Tamošauskas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistas – analitikas Titas Budreika. Nors pokalbis vyko prieš kelerius metus, jis vis dar aktualus ir šiandien.

Anot R. Tamošausko, įmonėse, kur darbas fizinis, jo intensyvinimas keltų pavojų žmonių sveikatai, todėl čia darbo savaitės trumpinimas reiškia, kad reikalingi papildomi žmonės.

Jei įmonės peržiūrėtų etatus ir vietoj nereikalingų etatų (vadybininkų, koordinatorių ir pan.) padidintų gamybininkų skaičių, būtų galima priimti iki 50% daugiau žmonių mokant tą patį atlyginimą, nes “tie kas neprisiliečia prie produkto gauna triskart daugiau negu eiliniai darbininkai”.

LMP pirmininkas pažymėjo, kad nors darbo našumas per šimtą metų išaugęs kone šimtu kartų (prie proceso stipriai prisideda ir technologinė pažanga), tačiau darbo laikas liko tas pats. Anot jo, anksčiau gamyboje dirbo apie 80 procentų žmonių, aptarnavimo sferoje labai mažai, tuo metu dabar du trečdaliai žmonių dirba aptarnavimo arba administravimo srityje, kai tiesiogiai gamyboje trečdalis ar mažiau.

„Sakykim, neateina į darbą visi tie vadybininkai, įmonė kaip dirbo, taip ir dirba. Bet jeigu į darbą neateis valytoja arba operatorius, gamykla sustos. Kaip su miestu – įsivaizduokit, mero metus nebus mieste, kas bus? Nieko, nebus. Bet nebus šiukšlių išvežėjų tris dienas – visi aiškiai pamatys”, – laidoje akcentavo R. Tamošauskas.

Visą laidos įrašą galima peržiūrėti ir paklausyti čia:
https://fm99.lt/lmp-profsajungos-pirmininkas-r-tamosauskas-pandemija-parode-kad-yra-begale-zmoniu-kuriu-darbas-sudmalyba/